Tyrimai

Šis tyrimas pateikia įrodymais grįstas įžvalgas ir rekomendacijas dėl tikėtinų Lietuvos visateisės narystės CERN naudų ir šalies CERN ekosistemos potencialo pasinaudoti šio statuso atveriamomis galimybėmis. Tyrimas pateikia Lietuvos CERN ekosistemos analizė, įvertinta jos dalyvių patirtis vykdant su CERN susijusias veiklas bei šalies potencialas didinti įsitraukimą tapus visateise nare (atsižvelgiant ir į kitų narių patirtį), taip patsuformuluoti siūlymai šiam potencialui stiprinti. Tyrime taikyti viešai prieinamų kokybinių ir kiekybinių duomenųbei pirminių ir antrinių šaltinių analizė, pusiau struktūruoti interviu su Lietuvos ir užsienio mokslo, verslo ir valstybės institucijų atstovais bei tikslinės atvejųstudijos. Ataskaitą sudaro penki skyriai: tyrimo dizainas ir metodika; ekosistemos apžvalga ir jos brandos vertinimas; mokslo ir talentų ugdymo veiklos; komercinės ir inovacijų plėtros veiklos; bei apibendrinančios išvados ir rekomendacijos.

Tyrimo tikslas – suformuoti įrodymais paremtą Lietuvos požiūrį į aktualų piliečių gerovės užtikrinimui politikos atsaką Europos Sąjungos (ES) atviros strateginės autonomijos (ASA) sąlygomis naujame geopolitiniame kontekste. Šio tyrimo rezultatas – suformuluotos rekomendacijos ir strateginiai siūlymai, kurie skirti padėti veiksmingai realizuoti Lietuvos požiūrį į ES lygmenyje rengiamą ASA koncepciją, atitinkančią Lietuvos piliečių gerovės interesų poziciją siūlomų politikos atsako alternatyvų atžvilgiu. Šio tyrimo rezultatai taip pat padeda pagrindą ir formuoja ASA srities tyrimų kryptis ateičiai.

Pagrindinis ataskaitos tikslas – apžvelgti tris sveikatos priežiūros specialistų (SPS) judumo Lietuvos darbo rinkoje 2018–2024 m. aspektus: 1) SPS judumą tarp darbo vietų; 2) SPS judumą tarp privataus ir viešojo sektorių; 3) SPS išvykimą iš Lietuvos. Tyrimo ataskaitoje pateikiamos išvados dėl kiekvieno iš aspektų, atsižvelgiant ne tik į sveikatos priežiūros specialistų licencijos tipą, profesinių kvalifikacijų rūšį, bet ir į demografines charakteristikas – lytį, amžiaus grupę.

Metodikos tikslas – apibrėžti svarbiausias Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo (toliau – PSDN) įstatymo vertinimo kryptis, numatyti preliminarius vertinimo klausimus, identifikuoti vertinimo atlikimui reikalingus duomenis, galimus jų šaltinius, duomenų surinkimo ir analizės metodus, kurie leistų tinkamai atlikti šio įstatymo ex post vertinimą. Parengta Metodika – tai detalus planuojamo atlikti PSDN įstatymo ex post vertinimo planas.

Metodika apima tris vertinimo kriterijus (veiksmingumo, poveikio ir rezultatyvumo (efektyvumo)) ir 25 vertinimo klausimus, parengtus remiantis pavyzdiniu Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo klausimynu, šio tyrimo metu atliktos analizės rezultatais ir konsultuojantis su Užsakovu. Taip pat parengti klausimynai diskusijoms 5 fokus grupėse, kurios bus sudarytos atliekant ex post vertinimą.

Remiantis parengta metodika, PSDN įstatymo ex post vertinimą planuojama atlikti 2027-2028 m.

Šis tyrimas pristato Lietuvos dalyvavimo šešiose 2021-2027 m. Europos Sąjungos biudžeto programose –  Europos Horizonto, Europos gynybos fondo, Skaitmeninės Europos, InvestEU, Bendros rinkos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės – tendencijų apžvalgą ir probleminę analizę. Remiantis lyginamąja statistine analize ir interviu su minėtų programų dalyvių bei administratorių duomenimis, tyrime pateikiamos įžvalgos apie esminius iššūkius ir potencialius sprendimus siekiant didesnio ir veiksmingesnio Lietuvos dalyvavimo sektorinėse ES biudžeto programose.

Tyrimas skirtas įvertinti Lietuvos Respublikos įstatyme nustatytas priemones: aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimą (APVK); paramą verslui kurti (PVK). Teisinio reguliavimo ex post vertinimu siekiama nustatyti, ar šios priemonės prisidėjo prie užimtumo didinimo, skaitmeninės ir žaliosios transformacijos bei žiedinės ekonomikos skatinimo. Vertinimo laikotarpis – 2022 m. liepos 1 d. – 2025 m. liepos 1 d.

Žmogiškojo kapitalo būklės ataskaita skirta pateikti informaciją, kuri tarpinstitucinei Vyriausybės komisijai ir kitoms suinteresuotoms šalims sudarytų sąlygas priimti pagrįstus sprendimus žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo klausimais. Ataskaitoje pateikiami numatomi užimtumo kaitos pokyčiai, žmogiškųjų išteklių paklausos ir pasiūlos prognozės, pagrindinės žmogiškojo kapitalo Lietuvoje charakteristikos, analizuojama žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo problematika (tarp jų užsienio piliečių), vertinama žmogiškojo kapitalo situacija prioritetiniuose sektoriuose. Ataskaita parengta naudojant ir integruojant valstybinių registrų ir informacinių sistemų duomenis valstybės duomenų valdysenos informacinė sistemoje (VDV IS) bei kitus viešai skelbiamus statistinius duomenis.

Tyrimo „Inovacijų reformos mokslo politikos įgyvendinimo srityje rezultatų vertinimas“ ataskaitoje pristatomas 2021-2022 m. Inovacijų reformos numatytų tikslų įgyvendinimo bei institucinės sąrangos pokyčių kuriamų prielaidų efektyviam mokslo politikos įgyvendinimui Lietuvoje vertinimas. Tyrimo rezultatai gauti atlikus teisės aktų, dokumentų, literatūros, kiekybinių duomenų, pusiau struktūruotų interviu su Lietuvos mokslo taryba (kaip mokslo politiką įgyvendinančia institucija) bei suinteresuotomis šalimis (valstybės institucijomis, mokslo ir studijų institucijomis, mokslininkais, kt.) analizę.

Ataskaitą sudaro šešios dalys: 1) tyrimo metodika, apimanti tyrimo dizainą, metodines prieigas bei rizikas; 2) Inovacijų reformos inicijavimo priežastys ir tikslai, Lietuvos mokslo tarybos struktūros, funkcijų ir vaidmens transformacija po Inovacijų reformos; 3) Lietuvos mokslo politikos įgyvendinimo po Inovacijų reformos (įsk. rekonstruotą intervencijos logiką) tinkamumo ir rezultatyvumo (veiklų krypčių lygmeniu) analizė; 4) Lietuvos mokslo tarybos institucinės sąrangos pagrindinių elementų ir jų tarpusavio sąveikos apžvalga bei tinkamumo analizė; 5) Lietuvos mokslo politikos įgyvendinimo ekosistemos tarpinstitucinių santykių apžvalga ir tinkamumo analizė; 6) Išvados ir rekomendacijos, pateikiamos strateginiame, veiklų ir organizacijos lygmenyse.

Esminė ataskaitos ašis – trys šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo kryptys:

1. Taršaus ir seno autobusų parko pakeitimas mažiau taršiomis arba visai netaršiomis transporto priemonėmis;
2. Viešojo transporto infrastruktūros sprendimai, siekiant didinti patrauklumą vartotojams naudotis viešuoju transportu;
3. Kitų paskatų kūrimas visuomenei rinktis daugiau keliauti viešuoju transportu.

Šioje ataskaitoje pateikiamas finansinių priemonių, susijusių su ŠESD emisijų mažinimu keleiviniame kelių transporte, ir trijų darnaus judumo planų atvejų (Šiaulių, Tauragės ir Vilniaus) tarpinis pažangos vertinimas. Taip pat, remiantis viešojo keleivinio kelių transporto sistemos patrauklumo veiksniais, apžvelgiama esama situacija, užsibrėžti bei pasiekti tikslai. Atsižvelgiant į tarpinio pažangos vertinimo rezultatus, suformuluotos rekomendacijos dėl viešojo keleivinio kelių transporto sistemos bei priemonių įgyvendinimo tobulinimo.

Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1(1), 3 ir 4 dalių pakeitimais (toliau – MSĮ pakeitimai) siekiama socialinės dimensijos plėtros Lietuvoje aukštajame moksle. Įgyvendinant MSĮ pakeitimus, nuo 2024 m. asmenims iš socialiai jautrios aplinkos, stojantiems į aukštųjų mokyklų (toliau – AM) valstybės finansuojamas studijų vietas (toliau – VF), sudaroma antroji konkursinė eilė (toliau – II KE). Ataskaita papildo tyrimo „Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1(1), 3 ir 4 dalių įgyvendinimo rezultatų analizė“ tyrimo rezultatus: pateikta išsamesnė detalių 2024 m. stojimo į AM duomenų analizė ir įžvalgos apie asmenų, atitinkančių II KE kriterijus, stojimo į AM rezultatų pokyčius, įgyvendinus MSĮ pakeitimus.

Tyrimo tikslas – naudojant detalius 2024 m. stojimo į AM duomenis, pagilinti tyrimo „Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1(1), 3 ir 4 dalių įgyvendinimo rezultatų analizė“ analizę, siekiant nustatyti, kaip pasikeitė tikslinių grupių stojimo rezultatai įgyvendinus MSĮ pakeitimus. Įvertinus asmenų, atitinkančių II KE kriterijus, tarpusavio ekonominius ir socialinius skirtumus, II KE sudarymo reikalavimus bei atsižvelgus į 2024 m. susidariusias aplinkybes, tyrimo metodikoje išskirtos tikslinės grupės. Bent vieną iš II KE kriterijų atitinkantys 2024 m. įstojusieji per pagrindinį etapą į VF (toliau – A grupė) išskirta į du pogrupius: 1) asmenys, atitinkantys bent vieną socialinį požymį (socialinė pašalpa, neįgalumas, našlaitis, globa) (toliau – A.1 pogrupis) ir 2) asmenys, turintys bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties (toliau – A.2 pogrupis).

Tyrimo ataskaitoje analizuojami 2024 m. tikslinių grupių įstojusiųjų duomenys, išskiriamos sociodemografinės charakteristikos, studijų pasirinkimo ypatumai, A grupė ir pogrupiai apžvelgiami pagal stojimo konkursinę eilę. Taip pat pateikiama 2023 m. ir 2024 m. duomenų analizės rezultatų palyginamoji analizė, išvados dėl pokyčių, įgyvendinus MSĮ pakeitimus.

Atsižvelgiant į tikslinių grupių įstojimo rezultatų lyginamosios analizės išvadas, galima teigti, kad:

1. Santykinai didžiausia įstojusių per II KE segmento apimtis A.1 pogrupyje patvirtina II KE socialinės dimensijos aspektą ir iliustruoja teisingą II KE įgyvendinimo kryptį.
2. II KE potencialas dar nėra išnaudotas. 2024 m. II KE suteikiama galimybe lengviau įstoti į AM pasinaudojo nedidelė dalis (17 proc.) II KE kriterijus atitinkančių įstojusiųjų. Taip pat matyti, kad 2024 m. A grupės asmenų, galėjusių, bet nestojusių per II KE, vidutinis konkursinis balas buvo aukštesnis nei asmenų, įstojusių per II KE. Todėl tikėtina, kad padidėjus II KE populiarumui, padidėtų per II KE įstojusiųjų vidutinis konkursinis balas.
3. Pirmaisiais II KE įgyvendinimo metais A grupės įstojusiųjų į AM dalis žymiai nepakito, lyginant su 2023 m. ir su ilgesnio laikotarpio nuo 2018 m. tendencijomis. 2024 m., lyginant su 2023 m., A grupės dalis nuo VF padidėjo 1 proc. p. Vis dėlto, metinis pokytis nesiejamas su II KE įvedimu, nes, remiantis tyrimo pirmoje dalyje atlikta tendencijų analizės rezultatais, skaičiai patenka į ilgesnio laikotarpio tendencijų rėžius, pvz. 2019 m. A grupės įstojusieji sudarė 13 proc. VF, 2021 m. – 12 proc. VF.
4. 2024 m., lyginant su 2023 m., balansas A grupėje tarp A.1 ir A.2 pogrupių reikšmingai nepakito: įstojusiųjų, turinčių bent dvejus metus praktinės veiklos patirties, dalis buvo didesnė už įstojusiųjų su bent vienu socialiniu požymiu dalį. Socioekonominiu požiūriu nesubalansuota A grupės struktūra (pvz., pirmojoje tyrimo dalyje atskleistas skirtingas pasirengimas mokėti už studijas) formuoja poreikį peržiūrėti II KE įgyvendinimo mechanizmą, siekiant kryptingiau siekti socialinės dimensijos plėtros.

Lietuva, siekdama energetinės nepriklausomybės, reikšmingai sumažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių ir 2024 m. daugiau nei 70 proc. elektros jau pasigamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Pagrindiniai pasiekimai, tokie kaip Būtingės terminalas, LitPolLink ir NordBalt jungtys, Klaipėdos SGD terminalas bei didžiausios Europoje baterijos sistemos įdiegimas, reikšmingai sustiprino šalies energetinį saugumą. Ataskaitoje apžvelgiami Lietuvos strateginiai sprendimai, tokie kaip infrastruktūros plėtra ir tvarios energijos iniciatyvos, bei juos nulėmę veiksniai –  politinė kryptis, organizacinė sektoriaus struktūra, įrodymais grįsti sprendimai ir kompetencijų tobulinimas.

Šio tyrimo tikslas – suteikti Lietuvos valstybės institucijoms įžvalgas ir rekomendacijas, aktualias rengiantis būsimam pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį. Siekiant numatyti veiksnius, kurie gali turėti poveikį Lietuvos pirmininkavimo eigai ir uždaviniams, tyrime nagrinėjama ES strateginės aplinkos ir politinės situacijos raida iki 2027 m., numatoma 2024-2029 m. ES teisėkūros darbotvarkė bei Lietuvos pirmininkavimo metu planuojami aukšto lygio susitikimai. Kartu, siekiant identifikuoti gerąsias pirmininkavimo ir pasirengimo pirmininkavimui praktikas, nagrinėjamos keturios užsienio šalių atvejo studijos bei 2013 m. Lietuvos pirmininkavimo patirtys ir pamokos. Galiausiai, siekiant informuoti Lietuvos pirmininkavimo programos rengimą, įvertinami Lietuvos interesai numatomos ES darbotvarkės atžvilgiu ir jų suderinamumas su kitų pirmininkavimo trio valstybių – Airijos ir Graikijos – pozicijomis. Šių įžvalgų pagrindu tyrime pateikiamas išsamus rekomendacijų dėl pasirengimo pirmininkavimui, pirmininkavimo programos ir komunikacijos strategijos rinkinys.

Šios ataskaitos tikslas – išanalizuoti dabartinę Lietuvos regioninės politikos situaciją, įvertinti politikos formavimo ir įgyvendinimo ypatumus bei galimybes instituciniams pokyčiams. Joje apžvelgiama esama regioninės politikos situacija ir sistema, aptariami pagrindiniai politikos formavimo ir įgyvendinimo dalyviai bei analizuojamos regioninės plėtros ministerijos ar jų atitikmenys Europos Sąjungos šalyse.

Analizė parodė, kad itin svarbu aiškiai apibrėžti „problemos savininko“ – koordinuojančios ir vienijančios institucijos – lyderystę. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į temos horizontalumą ir įgyvendinimą skirtingais lygmenimis (nacionaliniu, regioniniu, savivaldybių). Regionų ministerijos steigimas neturėtų apsiriboti mechaniniu funkcijų perkėlimu iš vienos ministerijos į kitą. Tai turi būti sistemingas tarpinstitucinis procesas, kurio metu būtų sukurtas aiškus ir efektyvus regioninės politikos koordinavimo mechanizmas.

Šio tyrimo tikslas – suteikti aktualias įžvalgas siekiant stiprinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos indėlį įgyvendinant platesnius valstybės strateginius tikslus. Konkrečiau, tyrime siekiama įvertinti, kaip dabartinės (2022-2025 m.) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo strateginės kryptys sąveikauja su ir prisideda prie ilgalaikių valstybės užsienio politikos tikslų ir pateikti siūlymus būsimų (2026-2030 m.) krypčių rengimui siekiant, kad naujasis dokumentas padėtų planuoti dar labiau veiksmingą ir strategišką vystomojo bendradarbiavimo politiką. Remiantis išsamia pirminių šaltinių analize ir taikant intervencijos logikos metodinę prieigą, tyrime nagrinėjama Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos raida, 2022-2025 m. krypčių rengimo procesas ir turinys bei tarptautinio ir vidaus politikos konteksto pokyčiai, galintys sąlygoti tolesnę Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką.

2020 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą (Planas), siekdama užtikrinti ilgalaikę pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos ir saugumo srityse. Plano įgyvendinimas vykdomas per strategines, nacionalines ir regionines plėtros programas, o pažangos vertinimai atliekami du kartus per visą įgyvendinimo laikotarpį. Pirmasis tarpinis vertinimas (2021–2024 m.) skirtas įvertinti Plano 3, 4, 6 ir 10 tikslų intervencijų logiką, analizuojant planavimo, įgyvendinimo ir pasekmių etapus, siekiant nustatyti įgyvendinimo galimybes ir tobulinimo poreikį. Vertinimas atliktas pagal kriterijus, apimančius tikslų ir uždavinių bei veiklų atitiktį, intervencijų suderinamumą, kontekstinį konceptualizavimą ir rizikų analizę. Nustatyta, kad Plano tikslų ir uždavinių suderinamumas bei veiklų įgyvendinimas turi trūkumų, galinčių paveikti rezultatų pasiekimą. Taip pat identifikuoti svarbūs išoriniai veiksniai ir rizikos. Pateiktos rekomendacijos apima veiksmų suderinimo ir rizikų valdymo stiprinimą bei kitus logikos tobulinimo pasiūlymus. Tyrimo rezultatai bus naudojami atsakingų ministerijų sprendimams gerinti Plano įgyvendinimą, o rekomendacijos gali būti papildytos po pilno tarpinio vertinimo.

2020 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2021-2030 m. nacionalinį pažangos planą, kurio tikslas – nustatyti pagrindinius valstybėje siekiamus pokyčius artimiausiam dešimtmečiui socialinėje, ekonominėje, aplinkos ir saugumo srityse bei sutelkti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti. Plano struktūroje pateikti ilgalaikiai strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai ir rodikliai, kuriais matuojama Plano įgyvendinimo pažanga, su siektinomis reikšmėmis 2025 ir 2030 m. Plane ir kituose Lietuvos Strateginio valdymo sistemos dokumentuose numatyta, kad Plano įgyvendinimo laikotarpiu du kartus atliekami tarpiniai giluminiai ir kompleksiniai Plano įgyvendinimo pažangos vertinimai. Šioje ataskaitoje pateikiami pirmojo tarpinio Plano įgyvendinimo pažangos vertinimo rezultatai.

Vertinimo metu nustatyta, kad nors Plano finansinė pažanga – ribota, jo įgyvendinimas buvo rezultatyvus, bet fragmentuotas. Reikšmingiausia pažanga tikslo mastu pasiekta švietimo srityje (3 tikslas), tuo tarpu regioninės plėtros (7 tikslas) ir ekonomikos ir inovacijų (1 tikslas) srityse rezultatai buvo mažiau pozityvūs. Pastebėtina, kad tam tikrais atvejais tikslo ir jį sudarančių uždavinių rezultatyvumas yra nevienodas. Konkrečiau, tikslo rezultatyvumas gali būti vertinamas kaip aukštas, tuo tarpu uždavinių, suplanuotų atitinkamo tikslo apimtyje, rezultatyvumas – žemas (arba atvirkščiai). Kartu su finansinės ir Plano įgyvendinimo pažangos neatitikimais tai  indikuoja apie tikslo ir uždavinių rodiklių bei numatytų veiklų susietumo trūkumus, kai uždavinio rezultatai arba poveikis nebūtinai daro tiesioginę įtaką tikslo rezultatui / poveikiui. Tuo tarpu įvertinus išorinio konteksto pokyčius nuo Plano įgyvendinimo pradžios nustatyta, kad nors Planą veikė reikšmingas skaičius (12) išorinių veiksnių, Plano bei jo apimtyje numatytų tikslų ir uždavinių tinkamumas išliko arba sustiprėjo.