Ateities įžvalgos

Šiame tyrime nagrinėjama, kaip turėtų keistis Lietuvos viešasis valdymas, atsižvelgiant į ateities tendencijas ir aktualius dabarties iššūkius ir norint, kad Lietuva artėtų link orientacinio „Šiaurinės žvaigždės“ scenarijaus. Scenarijus buvo sukonstruotas 2022 m. naujos valstybės pažangos strategijos rengimo metu. Jo atraminės ašys – konsoliduota demokratija bei švietimo proveržis. Ekspertų ir diskusijose dalyvavusių piliečių nuomone, šių dviejų veiksnių sankirtoje formuotųsi Lietuvos valstybės ilgalaikei raidai palankiausias scenarijus. Tačiau, rengiant ilgalaikę valstybės raidos viziją, ypač viešojo valdymo srityje, šio tyrimo autoriai siūlo atsižvelgti ir į kitų scenarijų pageidaujamus ir nepageidaujamus elementus, išryškėjusius diskusijų metu.

Dokumento tikslas – įvertinti svarbiausių tarptautinių procesų ir geopolitinių iššūkių reikšmę valstybės ateities darbotvarkėje, reikalingus pokyčius Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje ir galimą numatomų veiksmų poveikį. Pagrindinė šioje ataskaitoje pateikiamos analizės įžvalga yra tai, jog kintanti tarptautinės politikos geografija ir augantis globalių iššūkių skaičius reikalaus išplėsti Lietuvos tarptautinės politikos horizontus, mobilizuoti tinklinės diplomatijos pajėgumus ir stiprinti bendrą valstybės atsparumą sunkiai numatomiems išoriniams sukrėtimams.

Ataskaitoje nagrinėjama, kokie ateities iššūkiai bus reikšmingiausi Lietuvos ekonomikos raidai iki 2050 m., jų galimas poveikis visuomenės gerovei ir šalies konkurencingumui, o taip pat kokie valstybės ekonominės politikos pokyčiai galėtų padėti jį suvaldyti. Pagrindinė šioje ataskaitoje pateikiamos analizės įžvalga yra tai, jog trys svarbiausi iššūkiai Lietuvos ekonomikai – senstanti visuomenė, auganti socialinė nelygybė ir žalioji transformacija – reikalaus reikšmingų Lietuvos pensijų ir mokesčių sistemos pertvarkos, darbo rinkos ir aplinkosaugos pokyčių ir ilgalaikių investicijų į viešųjų paslaugų pasiūlą ir kokybę.

Siekiant tinkamai pasiruošti naujos valstybės pažangos strategijos rengimui ateities įžvalgų (angl. foresight) metodu, šioje ataskaitoje pristatomas gilinamasis žvilgsnis į pagrindinius Lietuvos alternatyvius valstybės raidos scenarijus. Ataskaitoje aptariamos ateities tendencijos ir iššūkiai, kurie bus svarbūs demografijos sričiai, pateikiama ankstesnių planavimo dokumentų apžvalga, gerosios praktikos pavyzdžiai ir esamos ekosistemos analizė. Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl ekosistemos transformacijos. Kartu su ateities įžvalgų metodu rengiant šią ataskaitą buvo taikyta numatomų rengti programų išankstinio vertinimo prieiga.

Siekiant tinkamai pasiruošti naujos valstybės pažangos strategijos rengimui ateities įžvalgų (angl. foresight) metodu, šioje ataskaitoje pristatomas gilinamasis žvilgsnis į pagrindinius Lietuvos alternatyvius valstybės raidos scenarijus. Ataskaitoje aptariamos ateities tendencijos ir iššūkiai, kurie bus svarbūs švietimo, ugdymo ir įgūdžių sritims, pateikiama ankstesnių programų vertinimo apžvalga, užsienio šalių gerųjų praktikų pavyzdžiai ir esamos ekosistemos analizė. Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl ekosistemos transformacijos. Kartu su ateities įžvalgų metodu rengiant šią ataskaitą buvo taikyta numatomų rengti programų išankstinio vertinimo prieiga.

Ataskaitoje pristatomas gilinamasis žvilgsnis į klimato kaitos ir aplinkosaugos raidą galimuose Lietuvos ateities scenarijuose – aptariamos ateities tendencijos ir iššūkiai, kurie bus svarbūs klimato kaitos ir aplinkosaugos sritims. Pateikiama esamų ir ankstesnių viešosios politikos dokumentų ir jų įgyvendinimo ekspertinių vertinimų apžvalga, gerosios praktikos gairės bei esamų aplinkos ir klimato apsaugos institucinių ir neinstitucinių veikėjų ekosistemų analizė. Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl šių ekosistemų transformacijos. Kartu su ateities įžvalgų metodu rengiant šią ataskaitą buvo taikyta numatomų rengti programų išankstinio vertinimo prieiga.

Šioje galimybiu studioje vertintas sveikatos tematikos ateities darbotvarkėje numatomų veiksmų būsimas poveikis, jų įgyvendinimo ar pasireiškimo laikotarpis. Dokumentas buvo naudojamas kuriant ilgalaikę programą – Valstybės pažangos strategiją iki 2050 m. Studija parengta laikantis ugdomosios (angl. Formative) metodologinės nuostatos, kuria siekiama šviesti visuomenę, didinti ateities įžvalgų, kaip strateginio planavimo metodikos, žinomumą Lietuvoje, skleisti informaciją apie numatomus sveikatos srities vystymosi scenarijus, skleisti informaciją apie šioje srityje numatomas įgyvendinti priemones.

Šio dokumento tikslas – įvertinti kultūros ir kultūros politikos reikšmę Lietuvos valstybės ateities darbotvarkėje, identifikuoti esamos ekosistemos pobūdį, nustatyti pokyčių kryptis ir numatomų veiksmų būsimą poveikį. Tikimasi, kad siektinos kultūros ekosistemos transformacijos ženkliai paveiktų Lietuvos visuomenės gyvenimą ir valstybės strateginių ambicijų įgyvendinimą ne tik kultūros, bet ir kitose valstybės gyvenimo srityse.