Kovo mėnesį mus pasiekė džiugi žinia – Lietuva pasaulio laimės indekso reitinge pakilo į 19 vietą, o Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje. Šie pasiekimai sukėlė nemažai diskusijų ir klausimų. Ar galime pasitikėti šiuo reitingu? Ar tai atspindi realybę? Jei iš daugiau nei 140 pasaulio šalių užimame tokią vietą, kodėl Lietuvoje vis dar aukštas savižudybių skaičius, o patyčių paplitimas, rodos, neišsprendžiama problema? Ar laimė yra suderinama su skurdo ar smurto paplitimu?
Atsakymai į tokius klausimus reikalauja išsamių ir tarpdisciplininių tyrimų, o naudojant pasaulio laimės indeksą diskusijose ar politikos formavime svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip šis indeksas skaičiuojamas, ką parodo, o ko neparodo.
Kas yra laimės indeksas?
Pasaulio laimės indekso tyrimą visame pasaulyje nuo 2005, o Lietuvoje nuo 2006 metų kasmet atlieka kompanija „Gallup World Poll“. Indekso duomenys skelbiami Pasaulio laimės ataskaitoje (angl. World Happiness Report)1. Atliekant jį apklausiama apie 1 000 atsitiktine tvarka atrinktų vyresnių nei 15 metų amžiaus respondentų kiekvienoje iš tiriamų valstybių. Pasaulio laimės indekso rodiklis, pagal kurį sudaromas valstybių reitingas, remiasi paskutiniųjų trejų metų vertinimo vidurkiu, pavyzdžiui, 2023 metų pasaulio laimės indeksas atspindi 2020-2022 metų vertinimą2.
Pasaulio laimės indekso tyrime remiamasi subjektyvios gerovės samprata. Pagal ją bendrasis vidaus produktas (BVP), istoriškai laikytas pagrindiniu visuomenės gerovės indikatoriumi, suprantamas tik kaip vienas iš daugelio veiksnių, lemiančių asmeninę laimę ir gerovę. Mūsų laimei įtaką daro ne tik ekonominiai pasiekimai, bet ir asmeniniai santykiai, ekonominė bei politinė laisvė, sveikata, švietimas, lygybė ir kita3. Todėl galimos įvairios laimės apibrėžimo ir vertinimo variacijos tarp valstybių bei skirtingų bendruomenių. Sakykime, jei vienoje šalyje laimės vertinimui didžiausią įtaką daro asmeniniai santykiai, kitoje svarbesni gali būti laisvė ar pajamos.
Vadovaujantis šia laimės samprata, Pasaulio laimės ataskaitos autoriai išskiria šešis pagrindinius veiksnius, darančius įtaką laimės lygiui šalyje, tai – BVP, socialinė parama ir tarpasmeniniai ryšiai, tikėtina sveiko gyvenimo trukmė, laisvė priimti sprendimus gyvenime, dosnumas, korupcijos suvokimas4.
Laimės matavimas ir skaičiavimas
Pasaulio laimės indeksas apskaičiuojamas pagal „Gallup World Poll“ tyrime atliekamą subjektyvų viso gyvenimo vertinimą. Tyrimo dalyvių prašoma įvertinti visą savo gyvenimą, atsakant į „Cantril kopėčių“ (angl. Cantril ladder) koncepcija paremtą klausimą. Jis skamba taip: „Prašome įsivaizduoti kopėčias / laiptus su laipteliais, pažymėtais nuo 0 (apačioje) iki 10 (viršuje). Laiptų viršus atspindi geriausią galimą jūsų gyvenimą, o žemiausias – blogiausią. Kaip jūs jaučiatės, kurioje laiptelio pakopoje dabar esate?“. Konteksto apibūdinimui ir platesnei tendencijų analizei taip pat vertinamas teigiamų ir neigiamų emocijų patyrimas, klausiant, pavyzdžiui, ar respondentai veikėte ką nors įdomaus, ar patyrė nerimą, pyktį liūdesį. Tačiau šie komponentai indekso reikšmei įtakos nedaro. Vėliau pagal indekso reikšmes sudaromas pasaulio laimės indekso valstybių reitingas.
Ką reiškia laimės indeksas?
Interpretuojant reitingo reikšmes, svarbu ne lyginti skirtingas valstybes, bet stebėti konkrečios valstybės laimės indekso reikšmės pokytį. Konkrečios šalies vieta reitinge iš dalies priklauso nuo kitų valstybių rodiklių reikšmės. Tai reiškia, kad Lietuvos šuolį galėjo lemti ne tik patys lietuviai, bet ir kitose valstybėse sumažėjusi indekso reikšmė. Kitaip sakant, mūsų vieta laimės indekso reitinge priklauso ir nuo kitų valstybių laimės lygio, jei kitose valstybėse reikšmė sumažėjo, tai Lietuvos vieta reitinge gali būti didesnė, net jei lietuviai netapo laimingesni.
Taip pat, svarbu atsižvelgti į laimės indekso metodinius ribotumus – pavyzdžiui, vienas klausimas gali būti nepakankamas tokio subjektyvaus dalyko kaip asmens laimės lygis vertinimui. Tyrimo dalyviams „Cantril kopėčių“ laipteliai gali reikšti skirtingus dalykus, pavyzdžiui, vienam ketvirtas laiptelis gali būti jau sąlyginai geras gyvenimo įvertinimas, o kitam – prastas. Dėl to gali kilti grupavimo ir palyginamumo tarp valstybių, amžiaus ir socialinių grupių sunkumai. Taip pat, nėra aišku, kokį poveikį indekso rezultatams daro istorinio konteksto įtaka kartų lūkesčiams ir aspiracijoms. Visgi, net ir pripažįstant pasaulio laimės indekso sandaros ar skaičiavimo iššūkius, svarbu, kad indekso reitingas skatina visuomenės ir politinio lygmens diskusijas apie laimę, gerovę, jų matavimą ir plėtrą, atsižvelgiant ne vien į ekonominius, bet ir socialinius aspektus.
Parengė Aistė Jotautytė, STRATA vyr. politikos analitikė
- https://worldhappiness.report/about/ ↩︎
- WHR 2024 | CHAPTER 2 Happiness of the younger, the older, and those in between Technical Box 1: Measuring Subjective Well-Being https://worldhappiness.report/ed/2024/happiness-of-the-younger-the-older-and-those-in-between/3[2] WHR 2024 | CHAPTER 2 Happiness of the younger, the older, and those in between Technical Box 1: Measuring Subjective Well-Being https://worldhappiness.report/ed/2024/happiness-of-the-younger-the-older-and-those-in-between/ ↩︎
- https://scholarworks.waldenu.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1131&context=jsc ↩︎
- WHR 2024 | CHAPTER 2 Happiness of the younger, the older, and those in between Technical Box 1: Measuring Subjective Well-Being https://worldhappiness.report/ed/2024/happiness-of-the-younger-the-older-and-those-in-between/ ↩︎