STRAT dalyvavo Portugalijos Viešojo valdymo planavimo, viešosios politikos ir ateities įžvalgų kompetencijų centro (Public Administration’s Planning, Policy and Foresight Competence Center; PlanAPP) organizuotoje diskusijoje apie šiuo metu Portugalijos rengiamą megatendencijų ataskaitą. Diskusija vyko jau parengto ataskaitos juodraščio pagrindu, diskusantai buvo kviečiami pasidalinti mintimis apie pačią ataskaitą, apie savo patirtį rengiant analogiškus dokumentus ir apie tolesnį tokios analizės naudojimą viešajame valdyme.
STRATA į diskusiją pakviesta dėl kelių priežasčių. Pirma, tai sėkmingo Portugalijos ir Lietuvos bendradarbiavimo EBPO projekto dėl numatomosios valdysenos rėmuose tąsa. 2022 m. vyko dvišalės Portugalijos ir Lietuvos sesijos, kurios padėjo PlanApp vystyti savo veiklas. Antra, tai noras geriau susipažinti su LT2050 patirtimi.
STRATA megatendencijų analizė
Tam, kad megatendencijos ir galimos jų pasekmės nebūtų priimtos tik kaip teorinės galimybės, STRATA vyr. politikos analitikas Justinas Mickus rekomendavo ataskaitoje nustatyti keletą kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinamos tos pasekmes. Jis rėmėsi STRATA megatendencijų analizės pavyzdžiu, kur buvo nustatyti du kriterijai: „valstybės pajėgumai“ ir „atsparumo sąvoka strateginiame planavime“ – tai leido parodyti ne vien kokios grėsmės ar galimybės mūsų laukia dėl vienos ar kitos megatendencijos, bet ir kokias galimybes turime ir kokiais įrankiais galime reaguoti į grėsmes ir kur, esant politinei valiai, būtų galima ieškot kažkokių naujų sprendimų.
Mažoms šalims kaip Portugalija ir Lietuva svarbu suprasti ne vien tai, kaip megatendencijos veikia jas tiesiogiai, bet ir kaip megatendencijos veikia svarbiausių didžiųjų galių elgesį, nuo kurio priklauso ir Portugalijos ar Lietuvos veiksmų galimybės. Tokia analizė buvo naudojama LT2050 scenarijų konstravimui, megatendencijų pagrindu.
Megatendencijų sąsajų pažinimo reikšmė
Kadangi apie pačias megatendencijas kalbama jau pakankamai daug ir pakankamai panašiai, tai yra, tos pačios tendencijos su tomis pačiom esminėmis pasekmėmis įvardijamos įvairių šalių atliekamose analizėse, pridėtinės vertės gali duoti įžvalgos apie jų sąsajas, tam tikrus pasirinkimus kuriuos jos užkoduoja. Diskusijoje buvo pateiktas pavyzdys iš neseniai atlikto darbo, kuriame buvo nustatytos trys „meta megatendencijos“, tai yra, dažniausiai įvardijamų megatendencijų (geopolitikos, žaliojo perėjimo, technologinės transformacijos ir demografinio disbalanso) antrines pasekmes.
Pirma, megatendencijos skatina valstybių konkurenciją ir daugina konkuravimo kontekstus (naujos geografijos, kaip Arktis ar kosmosas ir naujos temos, kaip apsirūpinimas žaliavomis ar DI plėtra).
Antra, megatendencijos reiškia, kad tarpusavio priklausomybė tarp pasaulio valstybių auga, tačiau ji tampa vis labiau nesubalansuota. Pavyzdžiui, tik veikiant kartu įmanoma suvaldyti klimato kaitą ar demografinius poslinkius, tačiau konkrečių valstybių pozicijos labai skiriasi.
Ir trečia, megatendencijos reiškia, kad valstybių aparatai, dėl naujų investicijų poreikių, naujų analitinių pajėgumų poreikių ir t. t., tampa vis labiau apkrauti, tuo pat metu, kai visuomenės, dėl dezinformacijos ar poliarizacijos tampa vis padrikesnės.
Kiti diskusijos dalyviai taip pat pažymėjo bendro naratyvo, įrėminančio analizės kampą, reikšmę, taip pat svarbą dirbti sub-nacionaliniame lygmenyje, su vietinėmis valdžiomis, šalies regionais.