Vyriausybės kanceliarija kartu su STRATA ir kitais partneriais inicijavo pirmąjį Lietuvoje didelio masto tęstinį visuomenės tyrimą, kuris reikšmingai prisidės prie į ateitį orientuotos viešosios politikos bei ilgalaikės šalies raidos vizijos įgyvendinimo.
Tyrimo poreikis strateginiam valstybės valdymui
Viešojo valdymo sprendimų poveikiui vertinti reikia patikimų, kokybiškų, nuoseklių ir įveiklinamų duomenų. Nors Lietuvoje periodiškai atliekamos tarptautinių tyrimų apklausos visuomenės nuostatoms, vertinimams, vertybėms ir elgsenai tirti bei sprendimų poveikiui matuoti, visi šie tyrimai remiasi kitose šalyse (daugiausia Vakarų visuomenėse, kurių socialinė raida skiriasi nuo mūsų) parengtais instrumentais. Jie neįtraukia specifinių mūsų visuomenei aktualių temų ir rodiklių, reikalingų valstybės institucijoms numatytų darbų įgyvendinimo stebėsenos funkcijoms atlikti. Pavyzdžiui, rodiklių identifikuojančių esamą kontekstą, procesų įgyvendinimo ar rezultatų sėkmę bei poveikį.
Be tarptautinių iniciatyvų, taip pat esama nacionalinio lygmens apklausų, kurios yra vykdomos valstybės institucijų ar mokslininkų iniciatyva.1 Tačiau, vidiniai valstybės institucijų užsakymu ar mokslininkų iniciatyva atliekami visuomenės nuomonės tyrimai ne visada yra tarpusavyje koordinuoti, jų duomenys dažniausiai viešai neprieinami, duomenų kokybė dažnai gali būti nepakankamai kontroliuojama, todėl jų pridėtinė vertė Lietuvos socialinės raidos ar būklės įvertinimui ir stebėsenai nėra pakankama.
Reprezentatyvūs ir kokybiški duomenys bus reikalingi Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo stebėsenai ir vertinimui, kuris bus atliekamas stebint ir analizuojant poveikio rodiklių, apibūdinančių ir atskleidžiančių visuomenės būklę ir jos pokyčius, kitimo tendencijas. Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą (NPP), kuris yra tikroji (ištekliais paremta) strategija su dešimtmečiui nustatomais strateginiais tikslais ir pažangos uždaviniais, kurių rodiklių stebėsenai ir vertinimui taip pat reikalingi patikimi ir savalaikiai duomenys.
Tyrimo tikslas
Atsižvelgiant į šiuos poreikius, buvo inicijuotas Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas (LIST), kaip prieiga konstruoti ir tinkamai skaičiuoti „Lietuva 2050“ ir NPP numatytus rodiklius ir įvertinti jų kitimo tendencijas, nuosekliai rinkti reprezentatyvius ir kokybiškus ilgalaikius duomenis apie Lietuvos visuomenę bei jos raidą.
LIST bus pirmasis tokio didelio masto tęstinis (panelinis) visuomenės nuostatų, vertybių, vertinimų ir elgsenos tyrimas Lietuvoje, skirtas nuosekliai rinkti kokybiškus ilgalaikius duomenis apie Lietuvos visuomenę bei jos raidą, kurie įgalintų vertinti ir tobulinti viešojo valdymo sprendimus.
Tyrimu siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje atsirastų periodiškai ir santykinai dažnai renkamų patikimų bei kokybiškų duomenų šaltinis, kuris leis nagrinėti egzistuojančias nuomones, vertinimus, elgseną ir jų kitimą bei atlikti išsamesnius tyrimus ir analizes, siekiant nustatyti priežastinius ryšius su kitais kintamaisiais ir geriau pažinti ir įvertinti Lietuvos visuomenės būklę.
Kaip bus vykdomas LIST?
LIST bus vykdomas kaip reguliari tikimybinė panelinė apklausa, kai tyrime dalyvauja tie patys respondentai. Į tyrimą bus įtraukta apie 5000 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, jų apklausa bus vykdoma 4 kartus per metus. Šiam tyrimui įgyvendinti STRATA sukūrė specialius įrankius ir metodus, bendradarbiaujant su Lietuvos mokslininkais, konsultuojantis su užsienio ekspertais ir remiantis geriausia Lietuvos ir užsienio praktika (GESIS Panel, LISS Panel, Rand American Life Panel ir kt.).
LIST temos
LIST orientuotas į valstybės raidai svarbius strateginius rodiklius. Tyrimo klausimyną sudaro 11 teminių blokų, kurie atspindi svarbiausias Lietuvos visuomenės raidos sritis ir planuojamus iššūkius, tokius kaip grėsmės nacionaliniam saugumui, įvairėjanti nelygybė, naujų technologijų priėmimas ir kt.2
Numatyta, kad kiekviena ketvirtinė banga turės kintamąjį modulį, kurio klausimai bus sudaromi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų (ir kitų valstybės institucijų) poreikius, taip pat mokslininkų bendruomenės ekspertinius siūlymus. Tokiu būdu valstybės institucijos turės galimybę gauti savalaikius duomenis apie visuomenei aktualius reikšmingus socialinius, politinius, ekonominius ir kitokius pokyčius ar įvykius ir priimti duomenimis grįstus sprendimus.
Klausimynas sudarytas taip, kad atskleistų Lietuvos gyventojų pasitikėjimą valstybės institucijomis ir atskirų viešosios politikos sričių vertinimą, grėsmių suvokimą ir valią ginti šalį, geopolitines nuostatas, kalbos ir tapatybės sąsajas, informacijos vartojimą ir atsparumą informacinėms grėsmėms, pilietinį aktyvumą ir pasitenkinimą demokratija, socialinę gerovę ir socialinę darną. Tyrime taip pat bus nagrinėjami sociodemografiniai kintamieji ir kultūrinio kapitalo rodikliai bei kiti klausimai, kurie bus aktualūs viešojo valdymo institucijoms konkrečiu tyrimo vykdymo laikotarpiu.
Atviri duomenys
Siekiant užtikrinti, kad LIST duomenys būtų skaidrūs, turėtų kuo didesnę pridėtinį vertę ir tenkintų visuomenės poreikius, LIST bus grindžiamas atvirumo principu, t.y., visuomenei bus atverti tiek tyrimo dizaino, tiek nuasmeninti pirminiai duomenys, tiek jų pagrindu atliktų tyrimų rezultatai. Pirminius nuasmenintus tyrimo duomenis planuojama reguliariai viešinti Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA). LIST paskirtinės programos metu bus surinktas Lietuvoje precedento neturintis duomenų masyvas, leidžiantis analizuoti visuomenės ir jos nuostatų pokyčius laike, priežastinius ryšius tarp skirtingų reiškinių, vertinti viešojo valdymo intervencijų poveikį. Nuolatinis apklausos nuasmenintų duomenų atviras publikavimas taip pat užtikrins mokslininkų ir kitų tyrėjų galimybes savalaikiai atlikti reikiamus tyrimus ir analizes naudojant surinktus duomenis ir kontroliuoti jų kokybę.
2023 m. vykdyti LIST parengiamieji darbai
2023 m. buvo tęsiami LIST parengiamieji darbai. Konsultuojantis su LR ministerijomis ir aktualių sričių mokslininkais 2023 m. baigtas konstruoti LIST klausimynas. Remiantis pasiūlytu LIST techninio įgyvendinimo modeliu, atliktas reprezentatyvus bandomasis LIST metodikos tyrimas.
Atliktas tyrimas „Lietuvos socialinės raidos stebėsenos, reprezentatyvių gyventojų apklausų būdu, funkcijų peržiūra“. Jis(ataskaita čia) aktualus visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, kurie planavimo dokumentuose numatytų tikslų, uždavinių ar viešųjų intervencijų poveikiui stebėti pasitelkia arba planuoja pasitelkti rodiklius, grįstus reprezentatyviomis visuomenės nuomonės apklausomis. STRATA analitikai, apžvelgę Lietuvos socialinės raidos stebėsenos teisinę aplinką bei stebėsenos funkcijos įgyvendinimo ypatumus, pateikė rekomendacijos dėl NPP rodiklių bei kitų strateginės reikšmės rodiklių integravimo į dalinai centralizuotą visuomenės socialinės būklės ir jos raidos stebėsenos sistemą bei techninės gaires valstybės institucijoms, planuojančioms įgyvendinti ar užsakyti visuomenės nuomonės tyrimus.
Siekiant užtikrinti duomenų patikimumą, tinkamumą viešojo valdymo sprendimams priimti, STRATA kartu su mokslininkais sociologais taip pat atliko LIST techninio įgyvendinimo modelio vertinimą (čia), skirtą įvertinti tinkamiausią LIST techninio įgyvendinimo modelį remiantis atlikta galimybių studija ir pasiūlyti jo projektą
Remiantis pasiūlytu LIST techninio įgyvendinimo modeliu ir klausimyno projektu, atliktas reprezentatyvus bandomasis LIST metodikos tyrimas, kurio metu išbandyti tyrimo metodologiniai sprendiniai, įskaitant respondentų pritraukimo ir išlaikymo priemones.
2024 m. planai
2024 m. atlikta pilotinio tyrimo rezultatų analizė, kuria remiantis pakoreguota tyrimo metodika ir įvertintas lėšų poreikis tolimesniems tyrimo etapams.
Dar 2023 m. bendradarbiaujant Vyriausybės kanceliarijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, STRATA, VDA, LMT ir mokslininkų atstovams buvo rasti konkretūs metodologiniai ir organizaciniai tyrimų įgyvendinimo sprendiniai. Tyrimams finansuoti buvo inicijuota LMT paskirtinė programa, o suformuota ekspertų grupė šiuo metu rengia programos aprašymą. Tyrimų įgyvendinimui numatoma sudaryti STRATA, Valstybės duomenų agentūros, Lietuvos mokslo tarybos ir mokslo ir studijų institucijų konsorciumą. Planuojama, kad LIST įgyvendinimas prasidės 2024 m. rudenį.