Tyrimai

Šis tyrimas pateikia įrodymais grįstas įžvalgas ir rekomendacijas dėl tikėtinų Lietuvos visateisės narystės CERN naudų ir šalies CERN ekosistemos potencialo pasinaudoti šio statuso atveriamomis galimybėmis. Tyrimas pateikia Lietuvos CERN ekosistemos analizė, įvertinta jos dalyvių patirtis vykdant su CERN susijusias veiklas bei šalies potencialas didinti įsitraukimą tapus visateise nare (atsižvelgiant ir į kitų narių patirtį), taip patsuformuluoti siūlymai šiam potencialui stiprinti. Tyrime taikyti viešai prieinamų kokybinių ir kiekybinių duomenųbei pirminių ir antrinių šaltinių analizė, pusiau struktūruoti interviu su Lietuvos ir užsienio mokslo, verslo ir valstybės institucijų atstovais bei tikslinės atvejųstudijos. Ataskaitą sudaro penki skyriai: tyrimo dizainas ir metodika; ekosistemos apžvalga ir jos brandos vertinimas; mokslo ir talentų ugdymo veiklos; komercinės ir inovacijų plėtros veiklos; bei apibendrinančios išvados ir rekomendacijos.

Tyrimo tikslas – suformuoti įrodymais paremtą Lietuvos požiūrį į aktualų piliečių gerovės užtikrinimui politikos atsaką Europos Sąjungos (ES) atviros strateginės autonomijos (ASA) sąlygomis naujame geopolitiniame kontekste. Šio tyrimo rezultatas – suformuluotos rekomendacijos ir strateginiai siūlymai, kurie skirti padėti veiksmingai realizuoti Lietuvos požiūrį į ES lygmenyje rengiamą ASA koncepciją, atitinkančią Lietuvos piliečių gerovės interesų poziciją siūlomų politikos atsako alternatyvų atžvilgiu. Šio tyrimo rezultatai taip pat padeda pagrindą ir formuoja ASA srities tyrimų kryptis ateičiai.

Pagrindinis ataskaitos tikslas – apžvelgti tris sveikatos priežiūros specialistų (SPS) judumo Lietuvos darbo rinkoje 2018–2024 m. aspektus: 1) SPS judumą tarp darbo vietų; 2) SPS judumą tarp privataus ir viešojo sektorių; 3) SPS išvykimą iš Lietuvos. Tyrimo ataskaitoje pateikiamos išvados dėl kiekvieno iš aspektų, atsižvelgiant ne tik į sveikatos priežiūros specialistų licencijos tipą, profesinių kvalifikacijų rūšį, bet ir į demografines charakteristikas – lytį, amžiaus grupę.

Metodikos tikslas – apibrėžti svarbiausias Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo (toliau – PSDN) įstatymo vertinimo kryptis, numatyti preliminarius vertinimo klausimus, identifikuoti vertinimo atlikimui reikalingus duomenis, galimus jų šaltinius, duomenų surinkimo ir analizės metodus, kurie leistų tinkamai atlikti šio įstatymo ex post vertinimą. Parengta Metodika – tai detalus planuojamo atlikti PSDN įstatymo ex post vertinimo planas.

Metodika apima tris vertinimo kriterijus (veiksmingumo, poveikio ir rezultatyvumo (efektyvumo)) ir 25 vertinimo klausimus, parengtus remiantis pavyzdiniu Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo klausimynu, šio tyrimo metu atliktos analizės rezultatais ir konsultuojantis su Užsakovu. Taip pat parengti klausimynai diskusijoms 5 fokus grupėse, kurios bus sudarytos atliekant ex post vertinimą.

Remiantis parengta metodika, PSDN įstatymo ex post vertinimą planuojama atlikti 2027-2028 m.

Šis tyrimas pristato Lietuvos dalyvavimo šešiose 2021-2027 m. Europos Sąjungos biudžeto programose –  Europos Horizonto, Europos gynybos fondo, Skaitmeninės Europos, InvestEU, Bendros rinkos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės – tendencijų apžvalgą ir probleminę analizę. Remiantis lyginamąja statistine analize ir interviu su minėtų programų dalyvių bei administratorių duomenimis, tyrime pateikiamos įžvalgos apie esminius iššūkius ir potencialius sprendimus siekiant didesnio ir veiksmingesnio Lietuvos dalyvavimo sektorinėse ES biudžeto programose.

Tyrimas skirtas įvertinti Lietuvos Respublikos įstatyme nustatytas priemones: aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimą (APVK); paramą verslui kurti (PVK). Teisinio reguliavimo ex post vertinimu siekiama nustatyti, ar šios priemonės prisidėjo prie užimtumo didinimo, skaitmeninės ir žaliosios transformacijos bei žiedinės ekonomikos skatinimo. Vertinimo laikotarpis – 2022 m. liepos 1 d. – 2025 m. liepos 1 d.

Žmogiškojo kapitalo būklės ataskaita skirta pateikti informaciją, kuri tarpinstitucinei Vyriausybės komisijai ir kitoms suinteresuotoms šalims sudarytų sąlygas priimti pagrįstus sprendimus žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo klausimais. Ataskaitoje pateikiami numatomi užimtumo kaitos pokyčiai, žmogiškųjų išteklių paklausos ir pasiūlos prognozės, pagrindinės žmogiškojo kapitalo Lietuvoje charakteristikos, analizuojama žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo problematika (tarp jų užsienio piliečių), vertinama žmogiškojo kapitalo situacija prioritetiniuose sektoriuose. Ataskaita parengta naudojant ir integruojant valstybinių registrų ir informacinių sistemų duomenis valstybės duomenų valdysenos informacinė sistemoje (VDV IS) bei kitus viešai skelbiamus statistinius duomenis.

Tyrimo „Inovacijų reformos mokslo politikos įgyvendinimo srityje rezultatų vertinimas“ ataskaitoje pristatomas 2021-2022 m. Inovacijų reformos numatytų tikslų įgyvendinimo bei institucinės sąrangos pokyčių kuriamų prielaidų efektyviam mokslo politikos įgyvendinimui Lietuvoje vertinimas. Tyrimo rezultatai gauti atlikus teisės aktų, dokumentų, literatūros, kiekybinių duomenų, pusiau struktūruotų interviu su Lietuvos mokslo taryba (kaip mokslo politiką įgyvendinančia institucija) bei suinteresuotomis šalimis (valstybės institucijomis, mokslo ir studijų institucijomis, mokslininkais, kt.) analizę.

Ataskaitą sudaro šešios dalys: 1) tyrimo metodika, apimanti tyrimo dizainą, metodines prieigas bei rizikas; 2) Inovacijų reformos inicijavimo priežastys ir tikslai, Lietuvos mokslo tarybos struktūros, funkcijų ir vaidmens transformacija po Inovacijų reformos; 3) Lietuvos mokslo politikos įgyvendinimo po Inovacijų reformos (įsk. rekonstruotą intervencijos logiką) tinkamumo ir rezultatyvumo (veiklų krypčių lygmeniu) analizė; 4) Lietuvos mokslo tarybos institucinės sąrangos pagrindinių elementų ir jų tarpusavio sąveikos apžvalga bei tinkamumo analizė; 5) Lietuvos mokslo politikos įgyvendinimo ekosistemos tarpinstitucinių santykių apžvalga ir tinkamumo analizė; 6) Išvados ir rekomendacijos, pateikiamos strateginiame, veiklų ir organizacijos lygmenyse.

Esminė ataskaitos ašis – trys šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo kryptys:

1. Taršaus ir seno autobusų parko pakeitimas mažiau taršiomis arba visai netaršiomis transporto priemonėmis;
2. Viešojo transporto infrastruktūros sprendimai, siekiant didinti patrauklumą vartotojams naudotis viešuoju transportu;
3. Kitų paskatų kūrimas visuomenei rinktis daugiau keliauti viešuoju transportu.

Šioje ataskaitoje pateikiamas finansinių priemonių, susijusių su ŠESD emisijų mažinimu keleiviniame kelių transporte, ir trijų darnaus judumo planų atvejų (Šiaulių, Tauragės ir Vilniaus) tarpinis pažangos vertinimas. Taip pat, remiantis viešojo keleivinio kelių transporto sistemos patrauklumo veiksniais, apžvelgiama esama situacija, užsibrėžti bei pasiekti tikslai. Atsižvelgiant į tarpinio pažangos vertinimo rezultatus, suformuluotos rekomendacijos dėl viešojo keleivinio kelių transporto sistemos bei priemonių įgyvendinimo tobulinimo.

Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1(1), 3 ir 4 dalių pakeitimais (toliau – MSĮ pakeitimai) siekiama socialinės dimensijos plėtros Lietuvoje aukštajame moksle. Įgyvendinant MSĮ pakeitimus, nuo 2024 m. asmenims iš socialiai jautrios aplinkos, stojantiems į aukštųjų mokyklų (toliau – AM) valstybės finansuojamas studijų vietas (toliau – VF), sudaroma antroji konkursinė eilė (toliau – II KE). Ataskaita papildo tyrimo „Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1(1), 3 ir 4 dalių įgyvendinimo rezultatų analizė“ tyrimo rezultatus: pateikta išsamesnė detalių 2024 m. stojimo į AM duomenų analizė ir įžvalgos apie asmenų, atitinkančių II KE kriterijus, stojimo į AM rezultatų pokyčius, įgyvendinus MSĮ pakeitimus.

Tyrimo tikslas – naudojant detalius 2024 m. stojimo į AM duomenis, pagilinti tyrimo „Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1(1), 3 ir 4 dalių įgyvendinimo rezultatų analizė“ analizę, siekiant nustatyti, kaip pasikeitė tikslinių grupių stojimo rezultatai įgyvendinus MSĮ pakeitimus. Įvertinus asmenų, atitinkančių II KE kriterijus, tarpusavio ekonominius ir socialinius skirtumus, II KE sudarymo reikalavimus bei atsižvelgus į 2024 m. susidariusias aplinkybes, tyrimo metodikoje išskirtos tikslinės grupės. Bent vieną iš II KE kriterijų atitinkantys 2024 m. įstojusieji per pagrindinį etapą į VF (toliau – A grupė) išskirta į du pogrupius: 1) asmenys, atitinkantys bent vieną socialinį požymį (socialinė pašalpa, neįgalumas, našlaitis, globa) (toliau – A.1 pogrupis) ir 2) asmenys, turintys bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties (toliau – A.2 pogrupis).

Tyrimo ataskaitoje analizuojami 2024 m. tikslinių grupių įstojusiųjų duomenys, išskiriamos sociodemografinės charakteristikos, studijų pasirinkimo ypatumai, A grupė ir pogrupiai apžvelgiami pagal stojimo konkursinę eilę. Taip pat pateikiama 2023 m. ir 2024 m. duomenų analizės rezultatų palyginamoji analizė, išvados dėl pokyčių, įgyvendinus MSĮ pakeitimus.

Atsižvelgiant į tikslinių grupių įstojimo rezultatų lyginamosios analizės išvadas, galima teigti, kad:

1. Santykinai didžiausia įstojusių per II KE segmento apimtis A.1 pogrupyje patvirtina II KE socialinės dimensijos aspektą ir iliustruoja teisingą II KE įgyvendinimo kryptį.
2. II KE potencialas dar nėra išnaudotas. 2024 m. II KE suteikiama galimybe lengviau įstoti į AM pasinaudojo nedidelė dalis (17 proc.) II KE kriterijus atitinkančių įstojusiųjų. Taip pat matyti, kad 2024 m. A grupės asmenų, galėjusių, bet nestojusių per II KE, vidutinis konkursinis balas buvo aukštesnis nei asmenų, įstojusių per II KE. Todėl tikėtina, kad padidėjus II KE populiarumui, padidėtų per II KE įstojusiųjų vidutinis konkursinis balas.
3. Pirmaisiais II KE įgyvendinimo metais A grupės įstojusiųjų į AM dalis žymiai nepakito, lyginant su 2023 m. ir su ilgesnio laikotarpio nuo 2018 m. tendencijomis. 2024 m., lyginant su 2023 m., A grupės dalis nuo VF padidėjo 1 proc. p. Vis dėlto, metinis pokytis nesiejamas su II KE įvedimu, nes, remiantis tyrimo pirmoje dalyje atlikta tendencijų analizės rezultatais, skaičiai patenka į ilgesnio laikotarpio tendencijų rėžius, pvz. 2019 m. A grupės įstojusieji sudarė 13 proc. VF, 2021 m. – 12 proc. VF.
4. 2024 m., lyginant su 2023 m., balansas A grupėje tarp A.1 ir A.2 pogrupių reikšmingai nepakito: įstojusiųjų, turinčių bent dvejus metus praktinės veiklos patirties, dalis buvo didesnė už įstojusiųjų su bent vienu socialiniu požymiu dalį. Socioekonominiu požiūriu nesubalansuota A grupės struktūra (pvz., pirmojoje tyrimo dalyje atskleistas skirtingas pasirengimas mokėti už studijas) formuoja poreikį peržiūrėti II KE įgyvendinimo mechanizmą, siekiant kryptingiau siekti socialinės dimensijos plėtros.

Lietuva, siekdama energetinės nepriklausomybės, reikšmingai sumažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių ir 2024 m. daugiau nei 70 proc. elektros jau pasigamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Pagrindiniai pasiekimai, tokie kaip Būtingės terminalas, LitPolLink ir NordBalt jungtys, Klaipėdos SGD terminalas bei didžiausios Europoje baterijos sistemos įdiegimas, reikšmingai sustiprino šalies energetinį saugumą. Ataskaitoje apžvelgiami Lietuvos strateginiai sprendimai, tokie kaip infrastruktūros plėtra ir tvarios energijos iniciatyvos, bei juos nulėmę veiksniai –  politinė kryptis, organizacinė sektoriaus struktūra, įrodymais grįsti sprendimai ir kompetencijų tobulinimas.

Šio tyrimo tikslas – suteikti Lietuvos valstybės institucijoms įžvalgas ir rekomendacijas, aktualias rengiantis būsimam pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį. Siekiant numatyti veiksnius, kurie gali turėti poveikį Lietuvos pirmininkavimo eigai ir uždaviniams, tyrime nagrinėjama ES strateginės aplinkos ir politinės situacijos raida iki 2027 m., numatoma 2024-2029 m. ES teisėkūros darbotvarkė bei Lietuvos pirmininkavimo metu planuojami aukšto lygio susitikimai. Kartu, siekiant identifikuoti gerąsias pirmininkavimo ir pasirengimo pirmininkavimui praktikas, nagrinėjamos keturios užsienio šalių atvejo studijos bei 2013 m. Lietuvos pirmininkavimo patirtys ir pamokos. Galiausiai, siekiant informuoti Lietuvos pirmininkavimo programos rengimą, įvertinami Lietuvos interesai numatomos ES darbotvarkės atžvilgiu ir jų suderinamumas su kitų pirmininkavimo trio valstybių – Airijos ir Graikijos – pozicijomis. Šių įžvalgų pagrindu tyrime pateikiamas išsamus rekomendacijų dėl pasirengimo pirmininkavimui, pirmininkavimo programos ir komunikacijos strategijos rinkinys.

Šios ataskaitos tikslas – išanalizuoti dabartinę Lietuvos regioninės politikos situaciją, įvertinti politikos formavimo ir įgyvendinimo ypatumus bei galimybes instituciniams pokyčiams. Joje apžvelgiama esama regioninės politikos situacija ir sistema, aptariami pagrindiniai politikos formavimo ir įgyvendinimo dalyviai bei analizuojamos regioninės plėtros ministerijos ar jų atitikmenys Europos Sąjungos šalyse.

Analizė parodė, kad itin svarbu aiškiai apibrėžti „problemos savininko“ – koordinuojančios ir vienijančios institucijos – lyderystę. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į temos horizontalumą ir įgyvendinimą skirtingais lygmenimis (nacionaliniu, regioniniu, savivaldybių). Regionų ministerijos steigimas neturėtų apsiriboti mechaniniu funkcijų perkėlimu iš vienos ministerijos į kitą. Tai turi būti sistemingas tarpinstitucinis procesas, kurio metu būtų sukurtas aiškus ir efektyvus regioninės politikos koordinavimo mechanizmas.

Šio tyrimo tikslas – suteikti aktualias įžvalgas siekiant stiprinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos indėlį įgyvendinant platesnius valstybės strateginius tikslus. Konkrečiau, tyrime siekiama įvertinti, kaip dabartinės (2022-2025 m.) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo strateginės kryptys sąveikauja su ir prisideda prie ilgalaikių valstybės užsienio politikos tikslų ir pateikti siūlymus būsimų (2026-2030 m.) krypčių rengimui siekiant, kad naujasis dokumentas padėtų planuoti dar labiau veiksmingą ir strategišką vystomojo bendradarbiavimo politiką. Remiantis išsamia pirminių šaltinių analize ir taikant intervencijos logikos metodinę prieigą, tyrime nagrinėjama Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos raida, 2022-2025 m. krypčių rengimo procesas ir turinys bei tarptautinio ir vidaus politikos konteksto pokyčiai, galintys sąlygoti tolesnę Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką.

2020 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą (Planas), siekdama užtikrinti ilgalaikę pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos ir saugumo srityse. Plano įgyvendinimas vykdomas per strategines, nacionalines ir regionines plėtros programas, o pažangos vertinimai atliekami du kartus per visą įgyvendinimo laikotarpį. Pirmasis tarpinis vertinimas (2021–2024 m.) skirtas įvertinti Plano 3, 4, 6 ir 10 tikslų intervencijų logiką, analizuojant planavimo, įgyvendinimo ir pasekmių etapus, siekiant nustatyti įgyvendinimo galimybes ir tobulinimo poreikį. Vertinimas atliktas pagal kriterijus, apimančius tikslų ir uždavinių bei veiklų atitiktį, intervencijų suderinamumą, kontekstinį konceptualizavimą ir rizikų analizę. Nustatyta, kad Plano tikslų ir uždavinių suderinamumas bei veiklų įgyvendinimas turi trūkumų, galinčių paveikti rezultatų pasiekimą. Taip pat identifikuoti svarbūs išoriniai veiksniai ir rizikos. Pateiktos rekomendacijos apima veiksmų suderinimo ir rizikų valdymo stiprinimą bei kitus logikos tobulinimo pasiūlymus. Tyrimo rezultatai bus naudojami atsakingų ministerijų sprendimams gerinti Plano įgyvendinimą, o rekomendacijos gali būti papildytos po pilno tarpinio vertinimo.

2020 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2021-2030 m. nacionalinį pažangos planą, kurio tikslas – nustatyti pagrindinius valstybėje siekiamus pokyčius artimiausiam dešimtmečiui socialinėje, ekonominėje, aplinkos ir saugumo srityse bei sutelkti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti. Plano struktūroje pateikti ilgalaikiai strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai ir rodikliai, kuriais matuojama Plano įgyvendinimo pažanga, su siektinomis reikšmėmis 2025 ir 2030 m. Plane ir kituose Lietuvos Strateginio valdymo sistemos dokumentuose numatyta, kad Plano įgyvendinimo laikotarpiu du kartus atliekami tarpiniai giluminiai ir kompleksiniai Plano įgyvendinimo pažangos vertinimai. Šioje ataskaitoje pateikiami pirmojo tarpinio Plano įgyvendinimo pažangos vertinimo rezultatai.

Vertinimo metu nustatyta, kad nors Plano finansinė pažanga – ribota, jo įgyvendinimas buvo rezultatyvus, bet fragmentuotas. Reikšmingiausia pažanga tikslo mastu pasiekta švietimo srityje (3 tikslas), tuo tarpu regioninės plėtros (7 tikslas) ir ekonomikos ir inovacijų (1 tikslas) srityse rezultatai buvo mažiau pozityvūs. Pastebėtina, kad tam tikrais atvejais tikslo ir jį sudarančių uždavinių rezultatyvumas yra nevienodas. Konkrečiau, tikslo rezultatyvumas gali būti vertinamas kaip aukštas, tuo tarpu uždavinių, suplanuotų atitinkamo tikslo apimtyje, rezultatyvumas – žemas (arba atvirkščiai). Kartu su finansinės ir Plano įgyvendinimo pažangos neatitikimais tai  indikuoja apie tikslo ir uždavinių rodiklių bei numatytų veiklų susietumo trūkumus, kai uždavinio rezultatai arba poveikis nebūtinai daro tiesioginę įtaką tikslo rezultatui / poveikiui. Tuo tarpu įvertinus išorinio konteksto pokyčius nuo Plano įgyvendinimo pradžios nustatyta, kad nors Planą veikė reikšmingas skaičius (12) išorinių veiksnių, Plano bei jo apimtyje numatytų tikslų ir uždavinių tinkamumas išliko arba sustiprėjo.

Žmogiškojo kapitalo būklės ataskaita skirta pateikti informaciją, kuri tarpinstitucinei Vyriausybės komisijai ir kitoms suinteresuotoms šalims sudarytų sąlygas priimti pagrįstus sprendimus žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo klausimais. Ataskaitoje pateikiami numatomi užimtumo kaitos pokyčiai, žmogiškųjų išteklių paklausos ir pasiūlos prognozės, pagrindinės žmogiškojo kapitalo Lietuvoje charakteristikos, analizuojama žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo problematika (tarp jų užsienio piliečių), vertinama žmogiškojo kapitalo situacija prioritetiniuose sektoriuose. Ataskaita parengta naudojant ir integruojant valstybinių registrų ir informacinių sistemų duomenis valstybės duomenų valdysenos informacinė sistemoje (VDV IS) bei kitus viešai skelbiamus statistinius duomenis.

Siekiant įvertinti personalizuotos medicinos vystymo galimybes Lietuvoje, parengta Personalizuotos medicinos vystymo Lietuvoje galimybių studija. Joje apžvelgiamos personalizuotos medicinos (toliau – PM) diegimo patirtys kitose užsienio šalyse, analizuojama esama Lietuvos PM ekosistemos būklė, kuri įvertinama atliekant SSGG analizę. Pateikiami trys hipotetiniai Lietuvos PM ekosistemos vystymosi scenarijai: „Transformacijos“, „Susitvarkymo namie“ ir „Ribotų išteklių“, kurie skiriasi finansavimo dydžiu ir šaltiniais, išteklių panaudojimo efektyvumu ir PM paslaugų prieinamumu Lietuvos gyventojams. Taip pat teikiamos rekomendacijos dėl Lietuvos PM ekosistemos transformacijos.

Tyrimo metu atliktas privalomojo sveikatos mokymo modelio vertinimas. Modelį sudaro trys įstatyme numatytos licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos: privalomasis pirmosios pagalbos mokymas; privalomasis higienos įgūdžių mokymas; privalomasis mokymas apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kaip šis modelis veikia, įvertinti jo tinkamumą.

Pirminio privalomojo sveikatos mokymo modelio vertinimo rezultatų pagrindu identifikuoti trūkumai, susiję su modelio intervencijos logikos elementais, modelio įgyvendinimo ir kontrolės funkcijų elementais, kokybės užtikrinimu. Tyrimo ataskaitoje privalomojo sveikatos mokymo modelio tinkamumo vertinimas atliktas vieno iš trijų mokymų tipų – pirmosios pagalbos mokymo – pavyzdžiu. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus suformuluoti bendrieji privalomojo sveikatos mokymo modelio tobulinimo principai.

STRATA 2019 metais sukurtas sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų poreikio prognozavimo modelis tapo pagrindiniu įrankiu, padedančiu prognozuoti sveikatos priežiūros specialistų poreikį Lietuvoje bei gerinti sveikatos mokslų studijų krypčių grupei ir rezidentūros studijoms skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičiaus planavimą. Šioje ataskaitoje pateikiami atnaujinto ir praplėsto asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo iki 2032 m. modelio rezultatai, esama ir COVID-19 pandemijos laikotarpio specialistų poreikio analizė, rekomendacija dėl valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų paskirstymo. Parengtos 2 ataskaitos.

STRATA atliko tyrimą, kurio metu siekta išsiaiškinti, ar tinkamai funkcionuoja dabartinė ES iniciatyvų poveikio vertinimo sistema, identifikuoti šios sistemos trūkumus ir pasiūlyti sprendimus jai tobulinti. Galiojančio teisinio reguliavimo trūkumai, nepakankamai aiški institucinė atsakomybė ir poveikio vertinimų kokybės priežiūros trūkumas lemia, kad poveikio vertinimai retai atliekami arba jų kokybė nėra tinkama. Norint išspręsti problemą, siūloma paskirti už poveikio vertinimų kokybės priežiūrą atsakingą instituciją, patvirtinti kokybės vertinimo kriterijus ir procedūras.

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) įtraukimas į paslaugų teikimą yra vienas iš būdų paslaugų prieinamumui didinti. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane yra patvirtinta priemonė „Priimti Vyriausybės sprendimą dėl atitinkamų viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybiniam ir privačiam sektoriui atsižvelgiant į atliktą teisės aktų, susijusių su viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybiniam ir privačiam sektoriui galimybėmis, peržiūrą.“ Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti NVO įtrauktį teikti viešąsias paslaugas skatinančius ir ribojančius veiksnius bei identifikuoti sisteminiam pokyčiui būtinas sąlygas. Nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešųjų paslaugų teikimo organizavimą Lietuvos savivaldybėse, sudarytos teisinės galimybės savivaldybėms organizuoti vietinių viešųjų paslaugų teikimą įvairiais būdais, o NVO teikiamų viešųjų paslaugų apimtys per pastaruosius keletą metų didėja.

2021-2030 m. nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) strateginių tikslų poveikio rodiklių stebėsenos ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl NPP patvirtinimo VI skyriaus ir Strateginio valdymo metodikos 211.4. punkto nuostatomis. NPP strateginių tikslų poveikio rodiklių stebėsenos tikslas – kasmet (nuo trečiųjų NPP įgyvendinimo metų) atlikti NPP strateginių tikslų ir susijusių poveikio rodiklių reikšmių kitimo analizę. Stebėsenos apimtyje įgyvendinami šie uždaviniai: 1) analizuojamos NPP tikslų ir susijusių poveikio rodiklių reikšmių kitimo tendencijos; 2) nustatomos galimos faktines NPP poveikio rodiklių reikšmes lemiančios priežastys ir vertinama tikimybė pasiekti NPP nustatytas siektinas rodiklių reikšmes. Tyrimas parodo progresą siekiant valstybės mastu nustatytų tikslų, poveikio visose viešojo valdymo srityse. Vadovaujantis tyrimo rezultatais gali būti priimami sprendimai dėl įvairių lygių (programavimo, strateginio) dokumentų, tikslų, siektinų rodiklių reikšmių, naujų priemonių poreikio.

2020 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybė patvirtino 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą (toliau – Planas), kuriuo siekiama nustatyti pagrindinius ateinantį dešimtmetį valstybėje siekiamus pokyčius, užtikrinančius pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos bei saugumo srityse, ir sutelkti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti. Plane numatomi ilgalaikiai strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai ir pažangai matuoti skirti rodikliai su siektinomis reikšmėmis 2030 metams ir tarpinės rodiklių reikšmės 2025 metams. Plane ir kituose Lietuvos Strateginio valdymo sistemos dokumentuose numatyta, kad Plano įgyvendinimo laikotarpiu du kartus atliekami tarpiniai giluminiai ir kompleksiniai Plano įgyvendinimo pažangos vertinimai. Pirmasis tarpinis Plano įgyvendinimo pažangos vertinimas numatytas atlikti 2024 m. Šis vertinimas yra Plano pirmojo tarpinio vertimo dalis. Atsižvelgiant į Plano apimtį ir kompleksiškumą, šioje ataskaitoje pateikiamas 6 iš 10 Plano tikslų intervencijų logikos vertinimas, siekiant įvertinti teorinę 1, 2, 5, 7, 8, ir 9 Plano tikslų įgyvendinimo tikimybę bei identifikuoti šių tikslų intervencijų logikos tobulinimo poreikį.

Siekiant tobulinti Užsienio reikalų ministerijos (URM) veiklos stebėsenos bei kuriamos vertės matavimo sistemą, šiame tyrime įgyvendinti du uždaviniai. Pirma, pristatyta išsami kokybinių užsienio politikos veiklų ir jų rezultatų vertinimo metodologija. Antra, atliktas pavyzdinis URM veiklų vertinimas. Tyrime argumentuojama ir paaiškinama, kodėl ir kaip, siekiant pagrįsti URM kuriamos veiklos vertę, tikslinga remtis teorija grįstais kokybinio vertinimo metodais ir pateikti įtikinamą indėlio pasakojimą. Pilotinio vertinimo analizė apima URM vykdytas veiklas plėtojant saugumo ir ekonominio bendradarbiavimo programas su Lenkija, Italija ir Švedija.

Siekiant efektyvinti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių institucijų institucinę sąrangą, sprendžiant Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomų funkcijų dubliavimo klausimą, atlikta Europos Sąjungos valstybių narių praktikų įgyvendinant analogiškas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomų funkcijų analizė, t. y., atlikta Viešojo saugumo tarnybos funkcijų apžvalga; identifikuotos Europos Sąjungos valstybių narių institucijos, kurios vykdo funkcijas, analogiškas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atliekamoms pagrindinėms funkcijoms; atliktas VST ir Europos Sąjungos valstybių narių veikiančių žandarmerijų funkcijų palyginimas.

Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas (toliau – LIST) buvo inicijuotas siekiant užtikrinti duomenimis grįstų įvykdytų viešosios politikos intervencijų (poveikio) vertinimą ir (ar) naujų intervencijų planavimą. LIST planuojamas kaip tęstinis visuomenės tyrimas, skirtas rinkti reprezentatyvius ir kokybiškus duomenis apie Lietuvos visuomenę bei jos raidą bei įgalinti rengti ir vertinti geresnius viešojo valdymo sprendimus. Strateginis tyrimo tikslas – kurti naujus įrankius ir metodus, kurie prisidėtų prie į ateitį orientuotos viešosios politikos bei padėtų tinkamai atliepti ilgalaikę šalies raidos viziją, kurią artimiausią dvidešimtmetį apibrėš valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“. LIST techninio įgyvendinimo modelio vertinimas skirtas įvertinti tinkamiausią LIST techninio įgyvendinimo modelį ir pasiūlyti jo projektą. Šio vertinimo rėmuose taip pat atliekamas LIST metodikos bandomasis tyrimas skirtas išbandyti sukurtą LIST techninio įgyvendinimo modelio projektą.

Šio tyrimo tikslas – nustatyti ir suprasti, kaip DI plėtra paveiks įgūdžių poreikį Lietuvoje per ateinančius penkerius metus. Tai įvadinis dokumentas, skirtas atskleisti su įgūdžiais susijusioms problemoms ir iššūkiams, kuriuos reikia spręsti norint išnaudoti DI potencialą ir galimybes. Daugiausia dėmesio skiriama įgūdžiams, reikalingiems DI kurti ir (arba) taikyti, valdyti ir reguliuoti.

Tyrimo ataskaitoje įvardijamos sritys, kuriose reikia dirbti, kad Lietuva pasirengtų DI erai.

ŽI ilgalaikės paklausos ir pasiūlos prognozės skirtos informuoti politikos formuotojus apie darbuotojų ir įgūdžių kaitą darbo rinkoje dešimties metų laikotarpiu. Jos leidžia numatyti galimą darbuotojų skaičiaus disbalansą (perteklių ar trūkumą) ir tikėtinus įgūdžių atitikties darbo vietų reikalavimams iššūkius. Ilgalaikių prognozių tikslas – atsižvelgiant į šalies Ekonominės raidos scenarijų ir oficialiąsias Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozes, rengti ir skelbti ŽI paklausos ir pasiūlos prognozių rezultatus, leidžiančius įvertinti darbuotojų ir įgūdžių pokyčius, priimti pagrįstus ŽI valdymo sprendimus.

Žmogiškųjų išteklių paklausos ir pasiūlos ilgalaikių prognozių rengimo metodikoje aprašomos pagrindinės vartojamos sąvokos, taikomi metodai ir klasifikatoriai, naudojami statistinių duomenų šaltiniai, prognozių atnaujinimo dažnumas, prognozių pateikimo vartotojams būdai.

Šioje ataskaitoje yra vertinamas Nacionaliniame pažangos plane (toliau – NPP) numatytų dešimties strateginių tikslų progresas. Siekiama atsakyti į tokius klausimus: koks yra programos tikslų pasiekimo laipsnis; kokia tikimybė, kad bus pasiektos NPP numatytos tarpinės reikšmės; kokie pagrindiniai veiksniai (įskaitant valstybės vykdomas priemones) sudarė esmines kliūtis pasiekti aukštesnius rezultatus arba veikė rodiklių kitimą norima kryptimi; ar pasirinkti rodikliai ir jų skaičiavimo metodikos yra tinkamos pažangai matuoti; kaip galima patobulinti stebėsenos rodiklių rinkinį? Tikimasi, kad ataskaitos rezultatai bus panaudoti NPP, plano tikslo poveikio rodikliams tobulinti bei atsiskaitymui už NPP programos vykdymą.

Žmogiškasis kapitalas siejamas su asmens nematerialiu turtu, kuris naudojamas ekonominei vertei kurti, ir sveikata, nes nuo jos priklauso žmogaus darbingumas, darbo efektyvumas, atsparumas stresui ir pan. Žmogiškasis kapitalas yra daugialypis ir kaupiamas per visą gyvenimo ciklą. Jis didina našumą, taigi ir pelningumą. Todėl manoma, kad kuo daugiau įmonė investuoja į savo darbuotojus, tuo didesnė jos produktyvumo ir sėkmės tikimybė. Šioje studijoje pateikiami numatomi užimtumo kaitos pokyčiai, pagrindinės žmogiškojo kapitalo Lietuvoje charakteristikos, analizuojama žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo problematika (tarp jų užsienio piliečių), vertinama žmogiškojo kapitalo situacija prioritetiniuose sektoriuose.

Ataskaitoje nagrinėjama Lietuvos socialinės raidos stebėsenos teisinė aplinka bei stebėsenos funkcijos įgyvendinimo ypatumai. Funkcijų peržiūros objektas orientuotas į Lietuvos visuomenės socialinės būklės (raidos) stebėseną, grįstą reprezentatyviomis šalies gyventojų apklausomis. Apibendrinus visuomenės socialinės būklės stebėsenos funkcijos peržiūros rezultatus aptariamos trys šios funkcijos įgyvendinimo alternatyvos kokybės ir efektyvumo užtikrinimo atžvilgiu. Taip pat šioje ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos dėl: strateginės reikšmės rodiklių integravimo į dalinai centralizuotą visuomenės socialinės būklės ir jos raidos stebėsenos sistemą; NPP

rodiklių bei suformuotos rekomendacijos ir techninės gairės valstybės institucijoms planuojančioms įgyvendinti ar užsakyti visuomenės nuomonės tyrimus. Ši ataskaita yra skirta visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, kurie planavimo dokumentuose numatytų tikslų, uždavinių ar viešųjų intervencijų poveikiui stebėti pasitelkia arba planuoja pasitelkti rodiklius grįstus reprezentatyviomis visuomenės nuomonės apklausomis.

Dokumente pristatomi Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) formuojamojo programos dalies vertinimo pagal tikslo-uždavinių rodiklių tinkamumo kriterijų rezultatai.

Vertinimo objektas: 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) poveikio rodiklis „1.11.5 Intelektine nuosavybe pagrįstų produktų dalis, palyginti su bendru Lietuvos eksportu“ (toliau – 1.11.5 rodiklis).

Tyrimo tikslas – įvertinus pasirinktų užsienio valstybių teisinį reguliavimą bei tarptautinius neprivalomos teisinės galios teisės aktus (angl. soft law), reglamentuojančius supaprastintą mikroįmonių nemokumo procesą, pateikti siūlymus, leisiančius sudaryti sąlygas operatyvesniam ir ekonomiškesniam mikroįmonių nemokumo (bankroto ir restruktūrizavimo) procesui Lietuvoje. Tyrime analizuojamas ne tik įmonių nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau ir kitų tiesiogiai su nemokumo procesu susijusių teisės aktų pakeitimų tikslingumas ir poreikis.

Siekiant spartesnio žiediškumo indekso didėjimo ir jo konvergencijos link ES šalių indekso vidurkio, Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairėse numatytomis priemonėmis siekiama įtvirtinti kryptingą aplinkai draugiškos ir klimatui neutralios žiedinės ekonomikos kryptį, apimančią pažangias technologijas, sumažinantį aplinkai neigiamą poveikį darantį vartojimą ir kt. Gairėse išskiriamos žiedinės pramonės, žiedinės statybos, bioekonomikos, žiediško transporto, žiedinio atliekų naudojimo ir žiedinio vartojimo intervencinės kryptys, kuriose siekiama įgyvendinti tvaresnę išteklių naudojimo praktiką taikant žiedinės ekonomikos principus ir strategijas.

Siekiant nustatyti, kurios gairėse nurodytos priemonės leis sparčiausiai pereiti prie žiedinės ekonomikos, atliktas jų vertinamas, kurio metu nustatyta atskirų priemonių įtaka atskiram žiediškumo indekso komponentui bei rezultatas – numatomų priemonių potencialus veiksmingumas žiediškumo indekso didėjimui. Identifikuotos mažo, vidutinio ir didelio poveikio žiediškumo indekso masto priemonės, t. y. išryškinta, kur yra potencialios galimybės paspartinti indekso augimą.

Lietuvos viešojo valdymo sistemoje nėra pakankamai išplėtoti įrodymais grįsto valdymo elementai, įskaitant prieigą prie viešosios politikos sprendimams priimti reikalingų įrodymų. Didėjant sukauptų įrodymų skaičiui ir augant poreikiui naudoti juos įvairiais viešojo valdymo tikslais, kilo poreikis įvertinti jau atliktus darbus planuojant ir įgyvendinant vieningą įrodymų kūrimo, naudojimo ir deponavimo sistemą bei tolesnes jos tobulinimo galimybes. Atliekant tyrimą „Viešosios politikos sprendimams priimti reikalingų įrodymų kūrimo, naudojimo ir deponavimo sistemos vertinimas“ iškeltas tikslas identifikuoti analizuojamos srities institucinės sistemos ir teisinio reguliavimo trūkumus, įvertinti pasiektą pažangą kuriant vieningą įrodymų kūrimo, naudojimo ir deponavimo sistemą ir parengti rekomendacijas dėl tolesnio šios sistemos tobulinimo bei tam reikalingų techninių sprendimų.

Tyrimo „Sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo modelio adaptavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos kontekste“ ataskaitoje pateikiami atnaujinto ir praplėsto asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo iki 2032 m. modelio rezultatai, esama ir COVID-19 pandemijos laikotarpio specialistų poreikio analizė, rekomendacija dėl valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų paskirstymo.

Tyrimas atliktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu. Tyrimo poreikis iškilo kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms sprendžiant ES prieinamumo direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę ir tolesnio šios direktyvos įgyvendinimo klausimus. Šio proceso metu išryškėjo institucijų požiūrio į Prieinamumo direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę tikslus skirtumai. Pagal siauresnį požiūrį, šios direktyvos perkėlimas turėtų apsiriboti būtent šios direktyvos tikslų pasiekimu. Pagal platesnį požiūrį, šios direktyvos perkėlimas turėtų būti suvokiamas kaip galimybė sukurti bendrą prieinamumo reikalavimo įgyvendinimo Lietuvoje modelį, neapsiribojant vien tik šios direktyvos tikslų pasiekimu.

Vyriausybės strateginės analizės centras, atsižvelgdamas į poreikį spręsti sisteminius klausimus, neapsiribojant konkretaus teisės akto (Prieinamumo direktyvos) įgyvendinimo tikslais, siekė pasiūlyti bendrojo prieinamumo reikalavimo įgyvendinimo Lietuvoje institucinį modelį. Kuriant šį modelį buvo atsižvelgta į bendrąjį institucinį neįgaliųjų integracijos Lietuvoje modelį, esamas institucijų kompetencijos apibrėžtis ir turimą prieinamumo reikalavimo įgyvendinimo įvairiose srityse patirtį. Bendrasis prieinamumo reikalavimo modelis kurtas atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytus prieinamumo reikalavimus, taikomus įvairiose srityse. Taip pat, atsižvelgiant į iššūkius, kylančius perkeliant į Lietuvos teisę Prieinamumo direktyvą, buvo vertinamas pasiūlyto bendrojo modelio pritaikomumas perkeliant ir įgyvendinant Prieinamumo direktyvą, kurios taikymo sritis apsiriboja kai kuriais skaitmeninės rinkos gaminiais ir paslaugomis. Taikyta Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika bei supaprastinta sąnaudų analizė. Atsižvelgta į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto pateiktus bendrojo prieinamumo reikalavimo išaiškinimus, taip pat užsienio valstybių patirtį įgyvendinant prieinamumo reikalavimus bendrai ir konkrečiai Prieinamumo direktyvos taikymo srityje.

Atlikus tyrimą pasiūlytas bendrasis prieinamumo reikalavimo įgyvendinimo Lietuvoje institucinis modelis grindžiamas tyrimo rezultatais, rodančiais, kad prieinamumo reikalavimas turėtų būti suvokiamas kaip neįgaliųjų teisių įgyvendinimo elementas ir įgyvendinamas neatsiejamai nuo kitų neįgaliųjų teisių. Todėl pagrindinis vaidmuo įgyvendinant prieinamumo reikalavimą turi būti priskirtas už neįgaliųjų teisių įgyvendinimą atsakingai koordinuojančiai institucijai, t. y., Lietuvos atveju – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Kartu turi būti laikomasi žmogaus teisių politikos reikalavimo integruoti neįgaliųjų teisių apsaugos (įskaitant prieinamumo reikalavimo) aspektą į visas valstybės veiklos sritis, taigi ir į visų valstybės institucijų veiklą.

Atlikta Prieinamumo direktyvos įgyvendinimo analizė rodo, kaip galima užtikrinti institucijų veiklos įgyvendinant prieinamumo reikalavimą vienoje apibrėžtoje srityje sinergiją. Šios analizės rezultatai patvirtina, kad pasiūlytas bendrasis modelis gali būti taikomas ne tik abstrakčiai apibrėžtam prieinamumo reikalavimui, bet ir konkrečiais teisės aktais apibrėžtiems prieinamumo standartams įgyvendinti.

Europos Sąjungoje moterys už kiekvieną dirbtą valandą uždirba vidutiniškai 13 proc. mažiau nei vyrai. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas atspindi tam tikrą moterų ir vyrų nelygybę darbo rinkoje, pavyzdžiui, horizontalią ir vertikalią segregaciją, didesnę moterų, dirbančių netipinius ir nestabilius darbus, dalį nei vyrų, dvigubą apmokamo ir nemokamo darbo naštą, naštą šeimoje, kurią dažniausiai prisiima moterys, įvairius kitus stereotipus ir pan. Norint pasiekti lyčių lygybę, būtina naikinti darbo užmokesčio skirtumus tarp lyčių.

Šio tyrimo užduotyje yra suformuotas tyrimo objektas: moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį lemiantys veiksniai.

Tyrimo tikslas: išanalizavus ir įvertinus moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį lemiančius veiksnius, pateikti priemones atotrūkiui šalinti.

Šio tyrimo tikslas – pagal Vyriausybės patvirtintą Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodiką, atsižvelgiant į teisingumo ministro įsakymą dėl vertinimo plano, atlikti privalomosios mediacijos šeimos ginčuose teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą.

Pastaraisiais metais jaunoms šeimoms yra sunkiau įsigyti tinkamos kokybės ir įperkamą būstą. Kaip pažymi EBPO tyrėjai (EBPO, 2021), šių dienų jaunimas turi ribotą prieigą prie kokybiško ir įperkamo būsto nei ankstesnės kartos; daugelyje šalių yra siekiama įgyti būstą ir tapti jo savininkais, tačiau dažniausiai finansinių galimybių stoka riboja jaunų šeimų galimybes kurti šios gerovės pagrindus.

Šio tyrimo užduotyje yra suformuotas tyrimo objektas: finansinė paskata jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą LR regionų teritorijose.

Ir šio tyrimo tikslas: įvertinti finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms veiksmingumą.

Tyrimo „Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų veiksmingumo analizė“ ataskaitoje pateikiama savivaldybių visuomenės sveikatos biurų teikiamų ir organizuojamų psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų grupėms analizė. Remiantis literatūros analize ir grupinės diskusijos su psichikos sveikatos srities ekspertais rezultatais, atliekamas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų metodų veiksmingumo vertinimas.

Šiame tyrime buvo iškeltas tikslas išanalizuoti ir įvertinti Lietuvoje taikomą administracinių paslaugų kainodarą, nustatant teisinius pagrindus, paslaugų kainų pagrįstumą, atskirų kainodaros grupių panašumus ir skirtumus, o atliktos analizės pagrindu pateikti taikomos kainodaros patobulinimo pasiūlymus.

Siekiant įvardinto tikslo tyrimo metu buvo išnagrinėta administracinių paslaugų kainodaros įvairovė, nulemta tiek teisinio reglamentavimo, tiek bendros visuotinai privalomos praktikos nebuvimo. Tyrimo metu nustatyta, kad Rinkliavų įstatymas savivaldybėms palieka diskreciją pačioms spręsti dėl baigtinio vietinių rinkliavų sąrašo dydžio. Nepaisant tokio iš Konstitucijos kylančio savarankiškumo, rinkliavų dydžio pagrįstumo aspektu sudėtinga paaiškinti, kodėl tyrime įvertinti pavyzdžiai rodo, kad tų pačių paslaugų dydžiai skirtingose savivaldybėse gali skirtis kartais. Todėl vienodos kainodaros metodikos diegimas vietos savivaldos lygmeniu taip pat galėtų būti naudingas mažinant įkainių skirtumus.

Šio tyrimo tikslas parengti notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo metodiką ir pasiūlymus dėl praktinio jos įgyvendinimo.

Siekiant įvardinto tikslo tyrimo metu buvo atlikta lyginamoji notarinių veiksmų įkainių nustatymo analizė; išanalizuoti ir įvertinti notarinių veiksmų įkainių nustatymo kriterijai; parengta notarinių veiksmų įkainių apskaičiavimo metodika ir įvertintos jos taikymo galimybės testuojant kelis įkainių nustatymo scenarijus; pateiktos rekomendacijos.

Priėmimo į profesinį mokymą planavimo ir priėmimo modelis nepakankamai atliepia regioninius darbo rinkos ir profesinio mokymo plėtros poreikius. Pagrindinės priežastys sietinos su nepakankamu modelio lankstumu ir per dideliu planavimo detalumu. Profesinio mokymo įstatymas be kitų dalykų reguliuoja profesinio mokymo organizavimą, kuris apima ir priėmimą į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas. Todėl, siekiant profesinio mokymo planavimo transformacijos, inicijuotas Profesinio mokymo įstatymo keitimas, kuris turės įtakos profesinio mokymo sistemos kaitai. Siekiant išanalizuoti galimas transformacijos kryptis ir pasirinkti geriausią iš jų, buvo atliktas numatomo pokyčio ex-ante poveikio vertinimas.

Tyrimas atliepia Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje nustatytą uždavinį plėtoti veiksmingą kovą su prekyba žmonėmis, kurio krypčių (1. sustiprinti nacionalinį kovos su prekyba žmonėmis koordinavimą; 2. tobulinti prekybos žmonėmis prevenciją ir tyrimą; 3. sustiprinti pagalbos nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir asmenims, turintiems didesnę riziką nukentėti nuo šio nusikaltimo, teikimo sistemą) įgyvendinimas priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tvirtinančiai tarpinstitucinį priemonių planą. Taip pat atliekamu tyrimu atliepiama GRETA rekomendacija įvertinti galimybę įsteigti nepriklausomą nacionalinio pranešėjo pareigybę arba paskirti kitą mechanizmą nepriklausoma organizacine institucija, atsakinga už veiksmingą valstybės institucijų kovos su prekyba žmonėmis veiklos stebėseną, ir tikslingų rekomendacijų teikimą.

Tyrimo „Bazinis visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelis, sudarantis vienodas sąlygas regionuose visoms visuomenės grupėms, ypač pažeidžiamiems ir socialinės atskirties, gauti reikalingas ir kokybiškas visuomenės sveikatos paslaugas“ ataskaitoje siekiama identifikuoti, kokios visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos turėtų sudaryti Bazinį visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų paketą, kurio paslaugomis turėtų galimybę naudotis visi Lietuvos gyventojai.

Ataskaitoje atsižvelgiant į atliktą analitinį veiksmą, t. y. įgyvendintą „valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos efektyvumą ir kokybę įvertinančią galimybių studiją“ tyrimą, yra teikiamos atitinkamos rekomendacijos ir strateginiai siūlymai.

Tyrimo metu identifikuoti iššūkiai, kuriuos reikia spręsti priimant teisės aktus, pasirenkant politikos kryptis ir įgyvendinant praktines priemones, kad būtų užtikrintas tinkamiausios ir į žmogaus teises orientuotos Nacionalinio pranešėjo alternatyvos įgyvendinimas Lietuvoje. Taip pat indikuotas poreikis šio tyrimo pagrindu įvertinti alternatyvos pasirinkimą atliekant alternatyvų kaštų –veiksmingumo analizę, t. y. atlikti papildomą tyrimą.

Atliekamas tyrimas atliepia Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. XII-1682 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), 45.5 papunktyje nustatytą uždavinį plėtoti veiksmingą kovą su prekyba žmonėmis.

Tyrimo „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis“ ataskaitoje apžvelgiami tarptautinių organizacijų dokumentai, siekiant išsiaiškinti pagrindines tendencijas Europos ir kitose išsivysčiusiose šalyse, reaguojant į visuomenės senėjimą ir augantį sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis; atliekama Danijos, Slovėnijos ir Lietuvos asmens sveikatos priežiūros teikimo modelių lyginamoji analizė, siekiant nustatyti galimybes šių šalių patirtį pritaikyti Lietuvoje. Atlikus alternatyvų (Slovėnijoje ir Danijoje taikomų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių elementų adaptavimo Lietuvoje) poveikio vertinimą įvairiems vertinimo aspektams: (sveikatos apsaugos sistemai, viešiesiems finansams, paslaugų kokybei ir prieinamumui) pateikiamos rekomendacijos dėl Lietuvos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio tobulinimo.

Tyrime apibrėžiama viešojo valdymo inovacijų samprata, taip pat analizuojama viešojo sektoriaus inovacijų ir viešojo valdymo inovacijų tipologija, pateikiami viešojo valdymo inovacijų valdysenos principai ir instituciniai elementai, užsienio šalių gerosios patirtys diegti viešojo valdymo inovacijas ir kurti aplinką inovacijoms rastis. Tyrime suformuotos rekomendacijos, kurios apima būtinus veiksmus, siekiant suformuoti viešojo valdymo inovacijų plėtros ekosistemą.

Tyrimu kompleksiškai vertinama Lietuvos priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema. Tyrime analizuojamos susijusių institucijų funkcijos, jų organizacinė struktūra, valdymas, ištekliai ir veiklos rezultatai, siekiant nustatyti, kaip turi būti koordinuojamos skirtingos funkcijos, kurios funkcijos turi (gali) būti centralizuotos ar decentralizuotos ir kokiu mastu. Atsižvelgiant į kompleksinio vertinimo rezultatus, pateikiami pasiūlymai, kaip didinti priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą.

Šioje ataskaitoje pateiktas LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos (NŽIS) pagrindų aprašo patvirtinimo“ poveikio, apimant rodiklių pakankamumą ir prieinamumą, vertinimas pagal veiksmingumo, poveikio ir rezultatyvumo kriterijus, identifikuoti teigiami ir neigiami NŽIS įgyvendinimo aspektai ir suformuluotos rekomendacijos tolesnei NŽIS plėtrai.

Atliktoje teisinės geresnio reglamentavimo bazės ir institucinės sąrangos analizėje identifikuotos problemos ir siūlomi galimi jų sprendimo būdai bei, remiantis geresnio reglamentavimo priemonių (ir geresnio reglamentavimo sistemos, kaip visumos) veiksmingumo bei įgyvendinimo institucinės sąrangos analizės rezultatais, teikiami siūlymai šių priemonių (ir geresnio reglamentavimo sistemos, kaip visumos) veiksmingumui didinti.

Tyrime siekiama išsiaiškinti, ar visuomenės sveikatos biurų vykdomos neprioritetinės veiklos atliepia savivaldybių gyventojų poreikius, atsižvelgiant į jų demografinius ir gyvensenos rodiklius, bei kokių neprioritetinių veiklų savivaldybėse trūksta. Taip pat pateikiamos gairės, kokiais kriterijais remiantis ir kaip rekomenduojama vertinti visuomenės sveikatos biurų vykdomas veiklas, siekiant identifikuoti gerąsias praktikas.

Ataskaitoje apibendrinami STRATA 2018–2022 metais įgyvendinto projekto „Tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapio sukūrimas“ veiklų rezultatai. Projektu siekta sukurti tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapį, kuris leistų nustatyti Lietuvos MTEPI potencialą tarptautiniame kontekste ir sustiprinti Lietuvos tyrėjų pajėgumus vykdyti aukšto lygio MTEP veiklas.

Trijų iniciatyvų – „Kurk Lietuvai“ programos, „GovTech laboratorijos“ ir „Policy Lab“ – analizė rodo, kad, nors jas vienija bendras tikslas – modernizuoti viešojo sektoriaus veiklą, skatinant inovatyvių idėjų ir sprendimų kūrimą bei pritaikymą valstybėje, jų veikimo būdai skirtingi. Suformuluotos trys alternatyvos (visiško apjungimo, dalinio apjungimo ir status quo stiprinant įgyvendinimo koordinavimą) įvertintos atliekant jų naudos ir kaštų analizę.

Tyrimo ataskaitoje pristatomi Lietuvos mokslo tarybos vertinimo rezultatai ir rekomendacijos dėl Lietuvos mokslo tarybos funkcijų ir valdymo, mokslo politikos formavimo, mokslo finansavimo, mokslo kokybės vertinimo bei tarptautinimo strategijos srityse.

Lietuvos studijų būklės apžvalgos tikslas – skaitytojui patogiu formatu glaustai ir koncentruotai apžvelgti naujausią informaciją, atspindinčią 2021 m. Lietuvos studijų būklę ir pokyčius 2017–2021 m. aukštojo mokslo finansavimo, žmogiškųjų išteklių, studijų prieinamumo, tarptautiškumo, absolventų įsidarbinimo srityse. Leidinyje taip pat pristatytas tyrimas, skirtas studijų prieinamumo studentams, turintiems individualių poreikių, problematikai aptarti. Leidinys, kaip susistemintos informacijos šaltinis, skirtas Lietuvos studijų politikos formuotojams ir įgyvendintojams, kitoms suinteresuotosioms šalims.

Leidinyje pateikti profesinio mokymo stebėsenos rezultatai. Informacija sugrupuota  pagal šiuos kriterijus: profesinio mokymo sėkmingumas žmogui, sėkmingumas mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu ir sėkmingumas įgyvendinant Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politiką.

Ataskaitoje apžvelgiami pagrindiniai šalies žmogiškojo kapitalo elementai – įgimti ar įgyti gebėjimai, žinios, įgūdžiai, gyventojų sveikata bei žmogiškojo kapitalo formavimui ir realizavimui svarbūs kontekstiniai rodikliai. Leidinyje pateikiamos įžvalgos apie žmogiškųjų išteklių srityse pasiektą pažangą ar atotrūkį laiko perspektyvoje, rezultatai apžvelgiami tarptautiniame kontekste.

Pateikiamos rekomendacijos, kaip turėtų būti nustatomi prioritetai valstybiniam finansavimui paskirstyti aukštojo mokslo I pakopos ir vientisųjų studijų bei pirminio profesinio mokymo srityse.

Tyrime analizuojama, kaip Lietuvos užsienio reikalų ministerijos veiklos stebėsenos ir matavimo sistema padeda nustatyti ir įvertinti ministerijos vykdomos politikos kuriamą vertę. Ataskaitoje aptariama esamas užsienio reikalų ministerijos vidaus veiklų planavimo ir vertinimo modelis, taip pat pristatoma Estijos, Švedijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministerijų vidaus veiklų vertinimo atvejų analizės.

Tyrimu siekiama (1) analizuojant užsienio, ES ir nacionalinius strateginius dokumentus apžvelgti ir preliminariai vertinti, kokios galėtų būti Europos žaliojo kurso įgyvendinimo kryptys Lietuvoje, (2) analizuojant aplinkos ir ekonominius veiksnius preliminariai vertinti, kuriose srityse Lietuvos ūkis gali išnaudoti Europos Žaliojo kurso teikiamas galimybes, siekiant sukurti proveržį.

Tyrime analizuojamos išmaniųjų miestų užstatytos aplinkos skaitmeninio dvynio kūrimo patirtys siekiant identifikuoti pagrindinius iššūkius ir sėkmės prielaidas. Remiantis analizės rezultatais, pateikiami siūlymai Lietuvai dėl išmaniųjų miestų užstatytos aplinkos skaitmeninio dvynio sprendinio investicinių alternatyvų.

Tyrimo ataskaitoje pateikiamos galimos mokslo patarėjų modelių alternatyvos ir išsamiau pristatomas Lietuvai siūlomas mokslo ir inovacijų pareigūnų ir jų tinklo modelis. Ataskaitoje pristatomos galimos tokių pareigūnų bei jų tinklo funkcijos, galimi tinklo sąveikų modeliai; reikalavimai galimiems kandidatams; išskiriamos sėkmės prielaidos bei pateikiami siūlymai dėl projekto įgyvendinimo etapų ir veiklų įgyvendinimo alternatyvų.

Tyrimas „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) užsakymo valstybės poreikiams sistemos peržiūra“ apima tris valstybės poreikiams atliepti skirtas MTEP priemones: Ilgalaikės institucinės MTEP programos; Nacionalinės mokslo programos; Reikminiai tyrimai. Ataskaitoje pateikta analizuotų priemonių situacijos diagnostika, identifikuotos problemos susijusios su valstybės poreikių atliepimu įgyvendinant šias priemones bei pateiktos rekomendacijos, kaip būtų galima patobulinti MTEP užsakymų valstybės poreikiams sistemą.

Šioje ataskaitoje aprašomi Lietuvos studijų ir mokymo programų sąsajų su Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateiktais profesijų pogrupiais trečiojo testavimo rezultatai.

Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir prognozavimo sistemos atnaujinimo metodika

Ataskaitoje pateikiama Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir prognozavimo sistemos atnaujinimo metodika: modelio struktūra, modelio dedamosios, prielaidos ir parametrai.

Ataskaitoje analizuojamos 14 didžiųjų tendencijų, mėginant apžvelgti, kurios iš jų bus aktualiausios mūsų valstybės pažangai, kokios tikėtinos šių tendencijų pasekmės trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, kokie galimi kylantys iššūkiai ir atsiveriančios galimybės Lietuvai. Ši ataskaita – vienas iš Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo pradinių dokumentų.

Apžvalgoje nagrinėjami jaunimo psichikos sveikatos poreikiai, susiję su paslaugų teikimu, bei iššūkiai, keliantys sunkumus šiems poreikiams atliepti mokyklos kontekste, pristatomos sprendimo alternatyvos bei rekomendacijos švietimo bendruomenės raštingumui psichikos sveikatos srityje didinti ir tarpusavio santykiams plėtoti mokyklos kontekste. Tyrime dėmesys skiriamas psichikos sveikatos prevencinėms veikloms bei paslaugų sistemai, kuri skirta 14–19 metų amžiaus moksleiviams.

Studijų krypčių grupių apžvalgose siekiama plačiau nagrinėti specifinėms studijų krypčių grupėms būdingas tendencijas ir rodiklius. Šiose apžvalgose pateikiama į atitinkamai studijų krypčių grupei priklausančias studijų programas stojančiųjų, studijuojančiųjų ir studijas baigusiųjų situacija.

Apžvalgoje nagrinėjamos kitų šalių ateities kūrimo ekosistemos ir pateikiami siūlymai, kaip ateities įžvalgų metodai gali būti panaudoti Lietuvos tvaresnės ateities kūrimui.

Vertinimas atliekamas siekiant įvertinti 2014–2020 m. prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (Sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos naudą ir poveikį. Vertinimo metu siekta išanalizuoti, koks buvo tikėtinas Sumanios specializacijos poveikis ekonomikai, kaip jis pasireiškė, kokius papildomus efektus sukėlė bei kokią įtaką programos įgyvendinimui turėjo koordinavimo procesas.

Pažymima, jog didžiausia grėsmę klimato kaitai kelia dideli išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiai transporto sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, planuojamas įstatymų paketas, kuriame – ir priemonės, skirtos mažinti ŠESD kiekius transporto sektoriuje. Tyrime vertinama, kiek planuojamų priemonių, nukreiptų į transporto sektorių, įgyvendinimas kainuos valstybei, verslui ir piliečiams ir koks optimalus šių priemonių įgyvendinimo būdas.

Biudžeto formavimas lyčių lygybės principu yra viena iš priemonių, kurios galėtų turėti reikšmingos įtakos lyčių lygybės padėties gerėjimui įvairiose srityse. Šią praktiką sėkmingai taiko maždaug pusė EBPO šalių. Tyrime analizuojami Švedijos, Suomijos ir Airijos lyčių lygybės principu grįsto biudžeto sudarymo modeliai ir vertinamos tokių modelių diegimo Lietuvoje galimybės.

Apžvalgoje pateikiami profesinio mokymo stebėsenos rezultatai. Informacija sugrupuota pagal šiuos kriterijus: profesinio mokymo sėkmingumas žmogui, sėkmingumas mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu ir sėkmingumas įgyvendinant Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politiką.

Ataskaitoje pateikiami Sveikatos priežiūros specialistų poreikio Lietuvoje prognozavimo modelio atnaujinimo rezultatai. Tyrimo tikslas – prognozuoti medicinos darbuotojų darbo rinkos situaciją Lietuvoje iki 2030 metų naudojant kiekybinius ir kokybinius duomenis bei gerinti medicinos studijoms skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičiaus planavimą.

Žmogiškojo kapitalo būklėje apžvelgiami pagrindiniai šalies žmogiškojo kapitalo elementai – įgimti ar įgyti gebėjimai, žinios, įgūdžiai, gyventojų sveikata bei žmogiškojo kapitalo formavimui ir realizavimui svarbūs kontekstiniai rodikliai. Leidinyje identifikuojamos žmogiškojo kapitalo vystymosi tendencijos iki COVID-19 pandemijos bei galimi pandemijos padariniai daugeliui stebimų sričių. Taip pat pateikiamos įžvalgos apie žmogiškųjų išteklių srityse pasiektą pažangą ar atotrūkį nuo išsikeltų strateginių tikslų, rezultatai apžvelgiami ir tarptautiniame kontekste.

Žmogiškųjų išteklių būklės stebėsenos statistinio tyrimo metodikoje pateikiama informacija apie statistinio tyrimo organizavimą ir atlikimą, aprašomos pagrindinės vartojamos sąvokos, nurodomi naudojami klasifikatoriai, aprašomi taikomi metodai, statistinių duomenų rinkimo bei apdorojimo būdai ir statistinės informacijos pateikimas vartotojams.

Apžvalgoje pateikiami Pedagogų poreikio Lietuvoje prognozavimo modelio atnaujinimo rezultatai. Rezultatai pateikiami pagal 3 scenarijus: pirmasis sudarytas darant prielaidas, jog iki šiol vyravusios tendencijos ir toliau išlikt aktualios. Kiti 2 scenarijai sudaryti pagal atliktos apklausos ir interviu metu su švietimo bendruomene identifikuotus veiksnius, galimai lemsiančius pedagogų paklausą ir pasiūlą iki 2025 metų.

Antrojoje kasmetinėje Lietuvos inovacijų ekosistemos apžvalgoje pateikiami visų ekosistemos dedamųjų – inovacijoms reikalingų įgūdžių, naujų žinių kūrimo ir technologijų perdavimo, naujų produktų diegimo rinkoje bei valdžios sektoriaus indėlio – potencialą ir pažangą atspindintys pagrindiniai rodikliai. Pasitelkiant naujausius duomenis, leidinyje siekiama apibendrinti inovacijų ekosistemoje pasiektą pažangą ir įvykusius esminius pokyčius.

Ataskaitoje nagrinėjami viešojo valdymo skaitmeninės transformacijos brandos etapai, skaitmenizacijos kuriamos galimybės ir poveikis valstybės santykio su piliečiais kaitai. Atsižvelgiant į tai, siūloma Lietuvos ateities viešojo valdymo vizija.

Žvalgomajame tyrime pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl kultūros ir kūrybos industrijų (KKI) ekonominio ir socialinio poveikio nacionaliniu lygmeniu rodiklių rinkinių tobulinimo.

Ataskaitoje apibendrinami 2019–2020 m. laikotarpiu STRATA surinkti duomenys, atliktų tyrimų, analizių ir apklausų rezultatai bei sukaupta patirtis, įgalinant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistemą. Svarbią ataskaitos dalį sudaro EBPO dokumentų, susijusių su poveikio vertinimu, analizė ir kai kurių užsienio valstybių patirties apibendrinimas.

Administraciniuose registruose užfiksuotų asmenų priskyrimo nuolatinių Lietuvos gyventojų namų ūkiams algoritmo ir metodikos tikslas – sukurti administraciniuose registruose užfiksuotų nuolatinių Lietuvos gyventojų priskyrimo namų ūkiams algoritmą.

Apžvalgoje pateikiamos įžvalgos, gautos nagrinėjant valstybinių institucijų, dirbančių užimtumo ir socialinės politikos srityse, COVID-19 pandemijos metu išmoktas pamokas, ir rekomendacijos inovatyvioms sprendimų kryptims, siekiant didinti institucijų atsparumą neapibrėžtumo sąlygoms. Apžvalgoje nagrinėjami institucijų patirti iššūkiai ir pokyčiai, tikslinės vartotojų grupės – jaunimo – poreikiai, pateikiamos ateities simuliacijos bei rekomendacijos.

Apžvalgoje nagrinėjami psichikos sveikatos paslaugų tiekimo trukdžiai ir pateikiamos rekomendacijos intervencijoms bei naujų sprendimų įgyvendinimo kryptims jaunimo psichikos sveikatai gerinti. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas mokyklos kontekste vykdomoms prevencinėms veikloms bei paslaugų sistemai, skirtai 14–19 metų amžiaus moksleiviams, besimokantiems 9–12 klasėse (arba 1–4 gimnazijos klasėse).

Šios analizės objektas – galimybių lygybė, nepriklausomai nuo kilmės šeimos socialinio-ekonominio statuso (SES), siekti kokybiško aukštojo mokslo. Galimybių siekti išsilavinimo, nepriklausomai nuo kilmės šeimos SES, lygybė – viena svarbiausių socialinio mobilumo prielaidų šalyje. Atliekant analizę siekta įvertinti skirtingo SES moksleivių galimybių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokymuose atotrūkį; įvertinti akademinių ir apžvelgti finansinių ir su informacija ir požiūriu susijusių kliūčių vaidmenį formuojantis galimybių atotrūkiui; remiantis atlikta analize pateikti rekomendacijas dėl galimybių studijuoti AM atotrūkio mažinimo.

Apklausoje nagrinėti tyrėjų darbo laiko pasiskirstymo, dalyvavimo mokslinių tyrimų finansavimo programose, vadybiniai, darbo–laisvalaikio pusiausvyros bei požiūrio į tyrėjo karjeros patrauklumą Lietuvoje klausimai. Apklausti 793 tyrėjai, vykdantys MTEP veiklą Lietuvos universitetuose ir institutuose. Ataskaitoje pateikiami bendri rezultatų pasiskirstymai, taip pat rezultatai pagal mokslo sritis, pareigas, lytį, institucijose tipą.

Apžvalgoje pateikiamas lapkričio mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.

Apžvalgoje pateikiama 2020 m. lapkričio mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.

Apžvalgoje yra nagrinėjami įgūdžiai, reikalingi aukštos kvalifikacijos IRT specialistams Lietuvos darbo rinkoje. Analizėje aptariamos pagrindinės tarptautiniu mastu aktualios IRT bei joms reikalingų įgūdžių tendencijos, apžvelgti ES ir Lietuvos strateginio lygmens dokumentai. Analizuojama Lietuvos IRT įgūdžių rinka ir siūlomos tolimesnių tyrimų gairės.

Ataskaitoje analizuojamas pandemijos poveikis pagrindiniams ekonominiams rodikliams bei galimas ilgalaikis poveikis, nagrinėjamos krizės akivaizdoje atsiveriančios pažangos galimybės bei aptariamas galimas Baltijos šalių bendradarbiavimas įveikiant krizę. Tyrimas parengtas bendradarbiaujant su Estijos Parlamento Įžvalgų centru ir Latvijos universiteto idėjų kalve „LV PEAK“.

STRATA ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Sumanios specializacijos programos stebėsenos ataskaitą, kurioje analizuojami sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo programos rezultatai. Taip pat analizuojama Lietuvos ūkio sektorių plėtra, mokslo rezultatų sklaida bei MTEPI potencialo raiška įgyvendinant konkrečias sumanios specializacijos programos priemones.